Šiuo metu yra prisijungę 41 svečias ir 0 narių
Jūs esate neprisijungęs | | registruotis | 
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 374, komentarų: 5
Renginiai
Visi renginiai »Reklama
II. Atskiros lytiškai plintančios ligos
1. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) ir AIDS
2. Herpesas
3. Genitalijų karpos
4. Hepatitas B
5. Sifilis
6. Chlamidijozė
7. Gonorėja
8. Trichomonozė
9. Kandidamikozė
10. Niežai
11. Kirkšninė utelė
2. Herpesas
3. Genitalijų karpos
4. Hepatitas B
5. Sifilis
6. Chlamidijozė
7. Gonorėja
8. Trichomonozė
9. Kandidamikozė
10. Niežai
11. Kirkšninė utelė
| Bendros žinios |
Žmogaus imunodeficito
virusas sukelia AIDS. AIDS yra paskutinė žmogaus imunodeficito viruso sukeltos
infekcijos stadija. ŽIV sugriauna žmogaus imuninę sistemą. Sveiko asmens
imuninė sistema padeda organizmui kovoti su infekcija. Susidarę antikūniai
padeda įveikti daugumą infekcijų. Taip neįmanoma turint žmogaus imunodeficito
virusą. Antikūniai nesugeba įveikti šios infekcijos. AIDS virusas įsikūręs
miega baltuose kraujo kūneliuose, taip vadinamuose T-pagalbininkuose, ir
čia antikūniai negali jo pasiekti. Šios ląstelės vaidina svarbų vaidmenį
nustatant ir sunaikinant mikrobus. T-pagalbininkai negali atlikti savo
funkcijos, kai juos puola AIDS virusas. Pažeidus imuninę sistemą organizmą
pradeda atakuoti įvairios infekcijos, dažniausiai esančios organizme, arba
augliai. Dažniausiai pažeidžiami plaučiai, virškinimo traktas, centrinė
nervų sistema. Sergantys AIDS ligoniai miršta nuo infekcijų sukeltų komplikacijų.
|
| Infekcija |
Žmogaus imunodeficito
virusas perduodamas per kraują, spermą bei makšties, gimdos kaklelio išskyras.
Yra žiinomi trys šio viruso perdavimo keliai:
1. Lytinis kelias. Tai gali įvykti: heteroseksualių lytinių santykių metu (varpa
makštyje), nenaudojant prezervatyvo;
homoseksualių lytinių santykių metu (varpa
išeinamoje angoje), nenaudojant prezervatyvo;
oralinių lytinių santykių metu ( liečiant
burna lyties organus).
2. Per kraują: perpylus užkrėstą kraują;
kontaktuojant su krauju, kraujo produktais;
naudojant užkrėstus švirkštus, adatas,
kitus instrumentus;
darant tatuiruotes.
3. Perinatalinis ( iš motinos - vaikui): prieš gimdymą, gimdymo metu arba tuoj po
gimdymo .
|
| AIDS testas |
Užsikrėtus žmogaus
imunodeficito virusu organizme gaminasi antikūniai prieš jį. AIDS testas
juos ir aptinka. Gautas teigiamas rezultatas rodo, jog jūs esat užsikrėtęs
šiuo virusu ir galite apkrėsti kitus asmenis. Neigiamas šio tyrimo rezultatas
rodo, jog asmuo nėra užsikrėtės žmogaus imunodeficito virusu. Po užsikrėtimo
antikūniai prieš žmogaus imunodeficito virusą atsiranda dažniausiai po
keleto mėnesių, tačiau toks asmuo gali perduoti virusą kitam asmeniui,
nors AIDS testas yra neigiamas. Dažniausiai po 6 mėnesių jis jau tampa
teigiamas. Teigiamas AIDS testas dar nerodo, jog sergate AIDS. Testas atliekamas
jums sutikus. Teigiamas jo rezultatas sukelia daug problemų, bet išlaisvina
nuo netikrumo. AIDS testas atliekamas per kelias dienas. Jį galite atlikti
AIDS anoniminiuose kabinetuose, dermatovenerologiniuose dispanseriuose.
Jūsų paslaptis bus saugoma. Gavus pirmąjį AIDS testą teigiamą, jis kartojamas,
daromi kiti labai jautrūs tyrimai ir tik po to pasakomas jums galutinis
rezultatas. Apie jo rezultatus kitam asmeniui nebus pranešama be jūsų sutikimo.
|
| Asmenys
užsikrėtę ŽIV |
Žmonių, užsikrėtusių
žmogaus imunodeficito virusu kraujyje randama antikūnių prieš šį virusą.
AIDS tyrimo testas tai nustato. Tačiau tai nereiškia, jog žmogus serga
šia liga, tik jo kraujyje randama antikūnių. Užsikrėtęs asmuo gali jaustis
visiškai sveikas. Per 10 metų daugiau negu pusei asmenų, užsikrėtusių žmogaus
imunodeficito virusu, išsivysto AIDS. Kada išsivystys - negalima tiksliai
pasakyti. Tai gali atsitikti praėjus keletui mėnesių arba keleriems metams.
Vidutiniškai - 9 metams. Jūs liksite visą gyvenimą žmogaus imunodeficito
viruso nešiotojas. Žmonės, užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu, bet
nesergantys AIDS, gali užkrėsti kitus asmenis.
|
| Klinikiniai
požymiai |
Ligos simptomai pasireiškia
įvairiai. Dažniausiai atsiranda nuovargis, naktinis prakaitavimas, pakyla
kūno temperatūra, pradeda kristi svoris, padidėja limfmazgiai, atsiranda
viduriavimas, sausas kosulys, sunku kvėpuoti, odoje gali atsirasti pleiskanų,
rausvų dėmių, besikartojančių herpes viruso pažeidimų, grybelių sukeltų
pakitimų ir kt. Moterys gali susirgti genitalijų kandidamikoze, sunkiai
pasiduodančia įprastam gydymui. Dauguma šių požymių esti prieš išsivystant
AIDS ligai, tačiau tai nereiškia, jog jau sergama. Šie simptomai gali būti
ir nesergant AIDS. AIDS liga diagnozuojama tada, kai nustatomos tam tikros
šią ligą nurodančios ligos. Dažniausia tai plaučių, virškinimo trakto pažeidimai
ir arba kai kurios auglių rūšys (pvz., Kaposi sarkoma), AIDS demencija,
išsekimo sindromas.
|
| Gydymas |
Šiuo metu yra kelios
dešimtys vaistų žmogaus imunodeficito virusui gydyti, tačiau jie viruso
neįveikia galutinai, tik pailgina gyvenimą. Šiuo metu bandoma ir daugiau
medikamentų. Kuriamos vakcinos prieš šį virusą. Artimiausiu metu kažin
ar ji bus surasta, nors daug pasaulio mokslininkų bando tokių vakcinų surasti.
Kiti medikamentai vartojami
gydyti infekcijoms, kurios atsiranda susirgus AIDS. Tai įvairūs antibiotikai,
priešgrybeliniai, prieštuberkulioziniai ir kiti vaistai. Jie padeda trumpam
pristabdyti šių infekcijų plitimą.
|
| Lytiniai
partneriai |
Užsikrėtusio žmogaus
imunodeficito virusu lytiniai partneriai turi pasitikrinti . Jų paslaptis
bus saugoma. Lytinius partnerius informuoja užsikrėtęs asmuo. Moterims,
užsikrėtusioms žmogaus imunodeficito virusu arba turinčioms lytinių santykių
su užsikrėtusiais asmenimis, reikia pasitikrinti prieš pastojant. Tikimybė,
kad moterims užsikrėtusioms žmogaus imunodeficito virusu gali gimti užkrėstas
naujagimis, siekia 13 - 25 procentus.
|
Herpesas
| Bendros žinios |
Herpesą sukelia dviejų
tipų virusas. Pirmojo tipo virusas dažniausiai pasireiškia bėrimais apie
burną. Antrojo tipo virusas pažeidžia genitalijas (varpą, makštį, gimdos
kaklelį), odą apie išeinamą angą. Kartais infekcija pakenkia ir kaklą,
sėdynę ar skrandį. Oralinių lytinių santykių metu (burna liečiamos genitalijos)
pirmojo tipo virusas gali pažeisti genitalijas, o antrojo - burną.
|
| Klinikiniai
požymiai |
Genitalijų srityje
atsiranda odos ar gleivinių paraudimas, smulkių blizgančių pūslelių, kurios
vėliau trūksta, susilieja, niežti. Gali būti skausmingas šlapinimasis.
Gali padidėti limfmazgiai. Herpes virusas makštyje ar ant gimdos kaklelio
dažnai lieka nepastebėtas.
|
| Infekcijos eiga |
Užsikrėtus herpes virusu
jis išlieka visą gyvenimą. Tačiau tai nereiškia, jog nuolat jausite ligos
simptomų. Dauguma asmenų tik nešioja šį virusą. Iš pradžių infekcija dėl
savo požymių pastebima, vėliau po 2 ar 3 savaičių jie išnyksta. Virusas
toliau gyvena nervų ląstelėse, kitur gali būti neaptinkamas. Jis kliniškai
pasireiškia, pavyzdžiui menstruacijų metu, susirgus kokia nors kita infekcija,
streso metu. Simptomai dažniausiai pasireiškia tose pačiose vietose, tik
jie mažiau ryškūs. Kai kuriems žmonėms jie pasireiškia kelis kartus per
metus, kitiems kartą ar dar rečiau.
|
| Tyrimai |
Šis virusas praktikoje
diagnozuojamas remiantis klinikiniais požymiais, nors pastaruoju metu yra
ir diagnostikos metodų.Jie dėl savo sudėtingumo atliekami tik kai kuriose
laboratorijose.
|
| Gydymas |
Herpeso infekcija dažniausiai
savaime išnyksta. Nėra tokio gydymo, kuris visai sunaikintų virusą ir būtų
galima išvengti ligos pasikartojimo. Yra medikamentų tablečių, tepalų,
kurie sumažina klinikinių požymių trukmę, jų gausumą. Ilgas lėtinės infekcijos
gydymas sumažina galimybę ligai atsinaujinti. Jeigu jums liga pasikartoja,
jūs galite pradėti gydymą tiek tepalu, tiek tabletėmis tuoj pat.
|
| Galimos
komplikacijos moterims |
Moteriai, užsikrėtusiai
herpes virusu, infekcija gali pasikartoti nėštumo metu. Reikia gydyti nėščią
moterį, kad neliktų klinikinių požymių gimdymo metu, nes ji šią infekciją
gali perduoti kūdikiui. Cezario pjūvis kartais sumažina tokią galimybę.
Infekciją vaikui galima perduoti, kai motina pažeista burna jį bučiuoja.
|
Genitalijų karpos
| Bendros žinios |
Genitalijų karpos dažnai
būna gausios ir sukelia daug nemalonumų. Jos perduodamos lytinių santykių
metu. Jas sukelia virusas. Yra įvairių viruso tipų, kai kurie jų gali sukelti
vėžį.
|
| Klinikiniai
požymiai |
Genitalijų karpos atsiranda
praėjus kelioms savaitėms. Moterims jos atsiranda prie įėjimo į makštį,
pačioje makštyje ir arba ant gimdos kaklelio, vyrams ant varpos. Tiek vyrams,
tiek moterims jos gali atsirasti apie išeinamą angą. Iš pradžių atsiranda
kelios mažos karpos, kurios ilgainiui didėja ir plečiasi. Kartais jas pačiam
sunku pamatyti. Užsikrėtus šiuo virusu jis išlieka visą gyvenimą. Karpos
gali pačios nenykti.
|
| Infekcija |
Didesnė rizika užsikrėsti
karpomis, kai jos gerai matomos akimi. Pastovūs partneriai jas turi, jeigu
jos ir nematomos. Reikia perspėti visus pastarųjų kelių mėnesių lytinius
partnerius. Laiku nepastebėjus karpų jos plinta toliau. Moterims jos dažniausiai
esti nematomose joms pačioms vietose. Karpos plinta dar ir todėl, kad praeina
ilgas laiko tarpas nuo užsikrėtimo iki jų pasirodymo.
|
| Tyrimai |
Yra keletas tyrimo
metodų karpoms nustatyti. Kartu su karpomis dažnai užsikrečiama ir kitomis
lytiškai plintančiomis ligomis. Tikslinga pasitikrinti dėl galimo užsikrėtimo
sifiliu ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis.
|
| Gydymas |
Gydymas - intensyvus.
Gydytojas gali skirti skystį tepimui, kartais jos nudeginamos šalčiu, aukšta
temperatūra ar pašalinamos chirurginiu būdu. Dažniausiai tai daroma nuskausminus.
Karpos gali ataugti, būtina kuo anksčiau pradėti jas gydyti. Nėštumo metu
gydytojas turi spręsti, kokį gydymo metodą pasirinkti, kadangi infekciją
galima perduoti naujagimiui. Po nėštumo karpos dažniausia išnyksta.
|
| Galimos
komplikacijos |
Blogiausia, kad karpos
gali plisti. Tai labai nemalonu. Svarbu kuo greičiau pradėti gydymą net
atsiradus ir vienai karpai. Kuo ilgiau lauksi, tuo daugiau jų gali pasirodyti,
ir tuo ilgesnis bus gydymas. Mokslininkai pastebėjo, jog kai kurie sukelėjo
štamai gali ateityje sukelti vėžį. Tokius asmenis turi stebėti gydytojas.
|
Hepatitas B
| Bendros žinios |
Hepatito B virusas
sukelia kepenų uždegimą. Tai rimta liga. Klinikiniai požymiai priklauso
nuo to, kokio intensyvumo uždegimas. Gali ir visai nebūti jokių ligos požymių.
|
| Klinikiniai
požymiai |
Praeina nuo 2 iki 6
mėnesių, kai užsikrėtusiam hepatito B virusu asmeniui gali atsirasti klinikinių
požymių. Galimi simptomai: ypatingas nuovargis, energijos stoka, vėmimas,
pilvo, sąnarių skausmas, aukšta temperatūra, vėliau pagelsta akys, oda.
Šlapimas esti rusvos spalvos, išmatos pašviesėja. Šie simptomai gali tęstis
nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Nuovargis išlieka ir išnykus klinikiniams
požymiams. Dauguma sergančiųjų hepatitu B pasveiksta. 5 - 10 procentų šis
virusas išlieka visą gyvenimą. Nešiotojai gali nugyventi visą savo gyvenimą
be jokių klinikinių požymių. Tiek nešiotojai, tiek infekuoti asmenys, neturintys
klinikinių požymių, gali užkrėsti kitus asmenis lytinių santykių metu.
Kartais kepenų uždegimas išlieka, sukeldamas dėsningai pasikartojančius
klinikinius požymius.
|
| Infekcija |
Hepatito B virusas
perduodamas nuo vieno asmens kitam. Virusas randamas nešiotojų ir užsikrėtusių
asmenų seilėse, sėkloje, vaginos išskyrose. Kraujas yra labiausiai užkrečiamas
kūno skystis.
Dažniausiai užsikrečiama : Lytinio kontakto metu. Lytinių santykių metu gleivinė pažeidžiama ( ne visada matomai), taip sudaromos sąlygos virusui patekti iš vieno asmens kitam. Analiniai lytiniai santykiai (varpa išeinamoje angoje) sudaro didelę galimybę užsikrėsti, nes jų metu dažnai pažeidžiama išeinamos angos gleivinė. Vaginalinių lytinių santykių metu (varpa makštyje), kai moteris menstruoja, susidaro galimybė užsikrėsti ir perduoti šį virusą. Kraujui kontaktuojant su krauju. Asmenys, naudojantys užkrėstu hepatito B virusu švirkštus, adatas, medicininius instrumentus, gali užsikrėsti.
|
| Tyrimai |
Gydytojas, norėdamas
nustatyti, ar esat užsikrėtęs hepatito B virusu, jus apžiūrės ir ištirs
jūsų kraują.
|
| Gydymas |
Hepatito gydymui kol
kas nėra efektyvių vaistų. Reikalingas poilsis, svarbu nevartoti alkoholio,
riebaus maisto, gerti mažiau kavos. Medikamentus vartoti tik tuos, kuriuos
skiria gydytojas.
|
| Galimos
komplikacijos |
Retais atvejais mirštama
nuo hepatito B viruso. Dažnesnė komplikacija - tampama nešiotoju. Nedaugeliui
lieka lėtinis kepenų uždegimas, kuris vėliau gali pereiti į kepenų vėžį.
Nešiotoja gali perduoti infekciją naujagimiui.
|
| Apsisaugojimas |
Reikia vengti kontakto
su krauju, nesinaudoti kitų asmenų dantų šepetėliais, skutimosi reikmenimis.
Narkomanai turi naudoti tik sterilius švirkštus ir adatas. Yra vakcina
prieš hepatito B virusą, ji apsaugoja 95 procentais.
|
| Lytiniai
partneriai |
Asmuo, užsikrėtęs hepatito
B virusu, gali jį perduoti kitam asmeniui lytinių santykių metu. Jeigu
jūsų pastovus lytinis partneris neužsikrėtęs, jį reikėtų vakcinuoti. Jeigu
negalima susilaikyti nuo lytinio kontakto, reikėtų naudoti prezervatyvą.
Po 6 mėnesių reikia pasitikrinti dėl galimos infekcijos. Pakalbėti su gydytoju
apie būtinumą įspėti savo partnerius su kuriais turėjote lytinių santykių
per pastaruosius šešetą mėnesių.
|
Sifilis
| Bendros žinios |
Sifilis - rimta, bet
pagydoma liga, jeigu gydymas pradėtas pirminiuose sifilio vystymosi etapuose.
Liga pasireiškia bėrimais lyties organuose, plaukuotoje galvos dalyje,
burnos gleivinėje, odoje. Ji pažeidžia įvairius vidaus organus.
|
| Klinikiniai
požymiai |
Praėjus kelioms savaitėms
po lytinio kontakto toje vietoje, kur pateko ligos sukelėjas, atsiranda
neskausminga, apie 1 cm. skersmens kieta opa. Ji dažniausiai atsiranda
lyties organuose, gali ir kitur. Padidėja arčiausiai esantys limfmazgiai.
Delnuose, paduose, burnoje, genitalijose gali atsirasti įvairių bėrimų.
Gali pradėti slinkti plaukai, pakenkiami ir vidaus organai. Negydant šie
simptomai gali nykti, bet tai nereiškia, jog liga praėjo. Užsikrėtęs asmenuo
gali nejausti jokių ligos požymių, jis šią ligą gali platinti toliau.
|
| Tyrimai |
Gydytojai sifiliui
nustatyti turi imti mėginius iš opos, kitų vietų, kraują iš venos. Kartais
reikia laukti kelias dienas, kol bus gauti kraujo tyrimo rezultatai. Kartais
tyrimus reikia kartoti. Kraujo tyrimai būna teigiami praėjus kelioms savaitėms
po užsikrėtimo. Dėl sifilio tikrinami kraujo donorai, nėščios moterys.
Pastarosios šią infekciją gali perduoti naujagimiui. Laiku išaiškinus galima
išgydyti, ir naujagimis gims sveikas.
|
| Gydymas |
Sifilis - pagydoma
liga pradėjus gydymą pirmosiose stadijose. Jis gydomas injekcijomis arba
tabletėmis. Gydymo trukmė - kelios savaitės. Po gydymo kurso patariama
kelis kartus atvykti pasitikrinti.
|
| Galimos
komplikacijos |
Negydant sifilio pirmosiose
stadijose, jis gali pereiti į slaptą formą. Išoriškai jokių požymių nėra,
tik kraujo tyrimai yra teigiami. Sifilis ilgainiui pažeidžia centrinę nervų
sistemą, nugaros smegenis, širdį, kaulų sistemą. Tai pasireiškia intelekto,
judėjimo sutrikimais ir kt.
|
Chlamidijozė
| Bendros žinios |
Chlamidijomis užsikrečiama
lytinių santykių metu. Jos gali sukelti šlapimkanalio, gimdos kaklelio,
išeinamos angos gleivinių, akių junginės uždegimus, pažeisti sąnarius.
|
| Klinikiniai
požymiai moterims |
Dažnai moterys, užsikrėtusios
chlamidijomis, neturi jokių nusiskundimų, tačiau jos gali jas perduoti
lytinių santykių metu vyrams. Kartais moterys, užsikrėtusios chlamidijomis
gali jausti nemalonius jutimus, skausmą šlapinantis, pastebi nedaug kraujo
po lytinių santykių, gali jausti skausmus apatinėje pilvo dalyje, kartais
skausmus lytinių santykių metu. Joms gali pasireikšti vienas ar keli nurodyti
simptomai.
|
| Klinikiniai
požymiai vyrams |
Vyrams, užsikrėtusiems chlamidijomis, praėjus
keletui savaičių atsiranda išskyrų iš šlapimkanalio. Išskyrų nedaug, jos
permatomos, kartais nebūna jokių simptomų, bet užsikrėtę vyrai gali platinti
šią infekciją.
|
| Tyrimai |
Yra nemažai tyrimų,
kurie gali nustatyti chlamidinę infekciją. Tyrimui imamas mėginys iš lyties
organų arba šlapimo rytinė porcija.
|
| Gydymas |
Chlamidinė infekcija
pagydoma. Privalu suvartoti visą gydytojo skirtą medikamentų kursą. Jūsų
lytiniai partneriai taip pat turi būti gydomi kartu.
|
| Galimos
komplikacijos moterims |
Chlamidinė infekcija
iš gimdos kaklelio gali giliau prasiskverbti į šlapimo-lyties organus.
Gali sukelti vadinamąją mažo dubens uždegiminę ligą. Pakyla temperatūra,
skauda pilvo apačią. Teisingas gydymas padeda labai greitai pasveikti.
Jei negydoma arba tas gydymas pavėluotas, gali sukelti nevaisingumą arba
nėštumą ne gimdoje. Nėščia moteris, užsikrėtusi chlamidine infekcija, gimusiam
naujagimiui gali perduoti infekciją, kūdikis gali susirgti plaučių uždegimu
arba akių uždegimu.
|
| Galimos
komplikacijos vyrams |
Chlamidijos gali patekti
į gilesnius vyrų šlapimo ir lyties organus. Dažniausiai sukelia kiaušelio
ir priedėlio uždegimą. Tai pasireiškia skausmu kapšelyje, jo padidėjimu.
Kartais gali sukelti ir nevaisingumą. Priešinės liaukos uždegimas pasireiškia
pakilusia temperatūra, skausmu lyties organuose, skausmingu šlapinimusi.
Visais šiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirs reikiamą
gydymą.
|
Gonorėja
| Bendros žinios |
Gonorėja - pagydoma,
jei tiksliai laikomasi gydytojo skirto gydymo ir nurodymų. Ją sukelia bakterija,
gyvenanti lyties organų, akių, gerklės, išeinamos angos gleivinėje.
|
| Klinikiniai
požymiai moterims |
Moterys, užsikrėtusios
gonorėja dažnai neturi jokių nusiskundimų. Gali tik atsirasti daugiau išskyrų
negu įprasta. Jos gali būti gelsvai pilkšvos. Kartais esti skausmingas
šlapinimasis.
|
| Klinikiniai
požymiai vyrams |
Dažniausia vyrams,
užsikrėtusiems gonorėja, išskyrų iš šlapimtakio atsiranda po kelių dienų,
retsykiais vėliau. Jos gelsvai žalsvos spalvos. Kartais esti skausmingas
šlapinimasis. Dalis užsikrėtusių vyrų gali neturėti jokių nusiskundimų.
|
| Būtina žinoti |
Tiek vyrams, tiek ir
moterims, turintiems oralinių lytinių santykių (varpa burnoje), vyrams,
turintiems analinių lytinių santykių (varpa išeinamoje angoje), gali sukelti
pakitimų gerklėje, išeinamoje angoje. Dažniausiai nesukelia jokių negalavimų.
Kartais esti burnos gleivinės paraudimas, išteka išskyrų iš išeinamos angos,
atsiranda noras tuštintis.
|
| Tyrimai |
Tyrimui imamas mėginys
iš lyties organų arba šlapimo rytinė porcija.Vieno ar kelių tyrimų pakanka
nustatyti ligos sukelėją. Jums sutikus gali būti paimtas iš venos kraujas
kitoms lytiškai plintančioms ligoms nustatyti.
|
| Gydymas |
Gonorėjos gydymas dažniausiai
susideda iš vienkartinės vaistų dozės arba trunka kelias dienas, galimas
ir vaistų leidimas. Gydant gonorėją dažniausiai gydymas skiriamas ir prieš
chlamidijas, nes šios infekcijos dažnai būna kartu.
|
| Galimos
komplikacijos moterims |
Negydant gonorėjos
sukelėjas gali kilti aukštyn, sukeldamas rimtas šlapimo ir lyties organų
komplikacijas - pilvo uždegiminę ligą. Pakyla temperatūra, skauda pilvo
apačioje ir aukščiau. Tinkamas gydymas sustabdo šį procesą. Priešingu atveju,
moteris gali tapti nevaisinga arba galimas nėštumas ne gimdoje. Gimdymo
metu gonorėjos sukelėju galima užkrėsti naujagimį - liga pasireikš akučių
uždegimu. Nėščia, gonorėja serganti moteris gali būti išgydyta.
|
| Galimos
komplikacijos vyrams |
Vyrams gonorėja sukelia
mažiau komplikacijų negu moterims. Dažniausia komplikacija - kiaušelių
ir priedėlio uždegimas. Jis pasireiškia skausmu kapšelyje, jo padidėjimu.
Negydoma gonorėja gali sukelti nevaisingumą. Galimas ir priešinės liaukos
uždegimas. Pakyla temperatūra, skauda nugarą, gali būti skausmingas šlapinimasis.
Gydoma gydytojo nurodytais vaistais. Kartais reikia ir kitų specialių procedūrų.
|
Trichomonozė
| Bendros žinios |
Trichomonozė - dažna
lytiškai plintanti liga. Ji nelabai pavojinga ir lengvai pagydoma. Moterys,
užsikrėtusios trichomonoze, turi daugiau nusiskundimų, negu vyrai. Trichomonozės
sukelėjas ilgą laiką gali gyventi organizme nesukeldamas jokių negalavimų.
Moterims įvairių simptomų pagausėja menstruacijų metu.
|
| Klinikiniai
požymiai moterims |
Trichomonozė pažeidžia
makštį, pagausėja balkšvų išskyrų, gleivinė esti rausvos spalvos, skausminga.
Gali pažeisti ir šlapimtakį, jo gleivinė įrausta, dėl to skausmingai šlapinimasi.
|
| Klinikiniai
požymiai vyrams |
Vyrus trichomonozė
retai pažeidžia. Ji gali sukelti mažus pakitimus apyvarpės odoje ir arba
šlapimkanalio galiuke (viršūnėlėje). Gali atsirasti nemalonių jutimų šlapinantis.
|
| Tyrimai |
Gydytojas paims nuogramdas
iš pažeistų vietų tiksliam ligos sukelėjui nustatyti.
|
| Gydymas |
Liga gydoma tabletėmis.
Reikia tiksliai vykdyti gydytojo nurodymus ir visą gydymo laiką nevartoti
alkoholio. Jūsų lytiniai partneriai turi būti gydomi, nors ir nejaučia
jokių negalavimų.
|
| Galimos
komplikacijos |
Negydoma trichomonozė
gali pažeisti šlaplę, šlapimo pūslę( vyrams - priešinę liauką ).
|
Kandidamikozė
| Bendros žinios |
Kandida genties grybelis,
sukeliantis kandidamikozę yra labai paplitęs. Jis gali būti perduodamas
ne tik lytiniu, bet ir buitiniu keliu. Infekcija gali pažeisti genitalijas,
burną, išeinamą angą. Kandidamikozė paūmėja vartojant antibiotikus, sergant
diabetu, moterims - mėnesinių metu.
|
| Klinikiniai
požymiai |
Moterims kandida pažeidžia
makštį, ši įrausta, pagausėja balkšvų išskyrų, niežti. Vyrams dažniausiai
pažeidžia varpos galvutę ir apyvarpę, niežti, atsiranda nemalonus kvapas.
|
| Tyrimai |
Gydytojas diagnozės
patikslinimui gali paimti nuogramdas tyrimui, šlapimo rytinę porciją.
|
| Gydymas |
Kandida lengvai pasiduoda
gydymui. Jis reikalingas, jei atsiranda ligos simptomų. Dažniausiai vartojami
įvairūs tepalai, kartais tabletės. Gydomi ir lytiniai partneriai.
|
Niežai
| Bendros žinios |
Niežus sukelia erkės,
jos matomos mikroskopu. Apvaisintos patelės rausia urvus odoje, ir juose
deda kiaušinėlius. Per kelias savaites padeda kelias dešimtis kiaušinėlių
ir žūva. Iš kiaušinėlių per kelias dienas išsirita lervos, kurios prasigraužia
į odos paviršių ir per kelias savaites (14-17 dienų) subręsta. Odos paviršiuje
gyvenantys patinėliai jas apvaisina. Užsikrečiama artimo, intymaus kontakto
metu šeimoje, per daiktus, drabužius, miegant vienoje lovoje. Prezervatyvo
naudojimas neapsaugos nuo užsikrėtimo.
|
| Klinikiniai
požymiai |
Praėjus maždaug 3 savaitėms
po užsikrėtimo atsiranda niežėjimas, kuris ypač sustiprėja lovoje sušilus
arba naktį. Bėrimų (pūslelių) atsiranda ant plaštakų, riešų, rankų tarpupirščiuose,
apie bambą, lytinius organus, šlaunų vidinius paviršius, sėdmenis ir kt.
Asmenys, kurie laikosi higienos reikalavimų, būna mažiau išberti, negu
tie, kurie nesilaiko higienos reikalavimų. Niežėjimas po gydymo išnyksta
pamažu.
|
| Tyrimai |
Gydytojas gali mėginti
ieškoti erkės bėrimo vietose, dažniausiai pasitenkinama apžiūra. Jeigu
užsikrėsta buvo lytinio kontakto metu, tikslinga pasitikrinti ir dėl kitų
lytiškai plintančių ligų.
|
| Gydymas |
Gydymą skiria gydytojas.
Reikia labai tiksliai laikytis visų nurodymų. Būtina gydyti visus partnerius,
tiek buitinius, tiek ir lytinius. Kartais po gydymo niežėjimas išsilaiko
kelias savaites. Visus drabužius, patalynę būtina gerai išlyginti lygintuvu.
Nereikia pamiršti, kad užsikrėtęs asmuo iš pradžių gali niekuo nesiskųsti
ir nepastebi jokių klinikinių požymių.
|
Kirkšninė utėlė
| Bendros žinios |
Kirkšninėmis utėlėmis
dažniausiai užsikrečiama lytinio kontakto metu. Tai smulkus žmogaus parazitas
gyvenantis visuose plaukuose, išskyrus galvos.
|
| Klinikiniai
požymiai |
Po lytinio kontakto
su užsikrėtusiu kirkšninėmis utėlėmis asmeniui gali praeiti net 2 savaitės,
kol atsiras niežėjimas jūsų lyties organuose. Kirkšninė utėlė gyvena plaukuotose
odos vietose, arti prakaito liaukų, gaktos srityje, apie genitalijas, šlaunų
odoje, pažastyse, kitose plaukuotose kūno vietose, rečiau antakiuose, blakstienose
ir barzdoje. Utėlė vienos pusės kojomis stipriai laikosi už plauko, o kitos
pusės kojomis už odos. Kirkšninė utėlė sunkiai matoma, geriau matosi ant
plaukų padėti jos kiaušinėliai (glindos).
Niežėjimas nesumažėja
pasikasius, priešingai, jis sustiprėja. Be niežulio, kuris dažniausiai
atsiranda naktį atsigulus į lovą ir sušilus, dar matomi nukasymai, įkandimo
žymės, glindos ant plaukų.
|
| Tyrimai |
Kirkšninė utėlė - vienintelė
liga, kurią galite gydyti patys. Reikia gerai apžiūrėti niežtinčias vietas,
radę požymius, kurie išvardyti anksčiau ir, jeigu jums nekels jokių abejonių,
galite pradėti gydytis. Jeigu užsikrėsta buvo lytinio kontakto metu, tikslinga
pasitikrinti ir dėl kitų lytiškai plintančių ligų.
|
| Gydymas |
Gydymas yra paprastas.
Vaistinėje reikia nusipirkti vaistų prieš utėles (skysčio arba tepalo).
Reikia gerai perskaityti vartojimo instrukciją ir ja vadovautis. Patartina
po savaitės gydymą pakartoti. Tuomet bus galima tikėtis, jog visos utėlės
sunaikintos. Svarbu, kad ir lytiniai partneriai pasielgtų taip pat. Reikia
išplauti ir išlyginti lygintuvu visus drabužius, kuriuos vilkėjote prieš
gydymą. Taip pat ir lovos baltinius. Kartais užsikrečiama kirkšninėm utėlėm
miegant vienoje lovoje su sergančiu asmeniu arba naudojantis vonios rankšluosčiu.
Pasitaiko, kad užsikrečiama ne tik kirkšnine utėle, bet ir kitomis lytiškai
plintančiomis ligomis, todėl reikia kreiptis į gydytoją, kad išsitirti
dėl kitų ligų.
|
Paruošta pagal Lietuvos AIDS centro suteiktą informaciją
gayline.lt © Forter group 1995-2011 | atsegtukas