Šiuo metu yra prisijungę 9 svečiai ir 0 narių Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Išdidūs LGBT europiečiai
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
LGBT paramos grupė

Apklausa

Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 316, komentarų: 3

Renginiai

Visi renginiai »

Reklama



Autorius GayLine.LT, sekmadienį, 2016.03.13 11:12. Perskaityta 12282 kartus

Šią moterį žurnalas Inc. 2013 metais paskelbė tarp 10 moterų technologijų pramonėje, kurias verta stebėti. Vivienne Ming – naujų verslų kūrėjai (angl. serial entrepreneur), neuromokslų teoretikei ir „didžiųjų duomenų“ (angl. big data) specialistei įdomu apdoroti skaičius.

Vivienne MingVivienne Ming

Trejus metus ji skaičiavo buvimo kitokiu kaštus – tai yra, kiek sunkiau turi dirbti jei esi moteris ar gėjus, kad gautum tokį pat darbą, tokį pat paaukštinimą, kaip ir heteroseksualus baltaodis vyras. Kad būtų akivaizdžiau Ming tai pavadino „mokesčiu“.

Būdama vyriausiąja moksline bendradarbe Gild darbo jėgos mokslo įmonėje, Ming ir jos komanda mėgino išsiaiškinti kas lemia programuotojo sėkmę, vertindami ar jo/jos programinį kodą naudoja kiti, kaip kodą vertina kiti programuotojai, bei kitus kriterijus. Jie surinko duomenis iš 100 skirtingų tinklapių, tokių kaip LinkedIn, Facebook, Bitbucket, įvertino 55 tūkst. kintamųjų, tokių kaip kas motyvuoja žmones (surinkta iš socialinių tinklų), kokius darbus jie gavo ir kiek jie uždirbo.

Ji panaudojo šiuos duomenis, kad įvertintų ar geriausios kompanijos įdarbino geriausius žmones, ar tiesiog turinčius aukščiausią išsilavinimą. Ji taip pat atsižvelgė į karjeros galimybes po to kai kažkas įsidarbino – pavyzdžiui ko reikia moteriai, kad turėtų tokias pat galimybes paaukštinimui kaip ir vyrui, esant tokiai pačiai darbo kokybei. Vivienne sako: „man tapo smalsu ar aš galėčiau įvertinti mokestį už buvimą kitokiu?“

Vienodos galimybės

Kad apskaičiuotų šį mokestį, ji sukūrė modelius, galinčius pamatuoti kaip gerai žmonės būtų atlikę darbus, kurių jie niekada neturėjo. Tai leido jai apskaičiuoti kaštus, ar mokestį, įvertinus viso gyvenimo galimybės nuostolį dėl prarasto darbo, papildomo išsilavinimo išlaidas ar reikalingos papildomos patirties kaštus, kad būtų suteiktos tokios pat galimybės kaip ir dominuojančios demografinės grupės vyrams.

Štai jos skaičiavimų rezultatai: buvimas gėjumi Anglijoje papildomai kainuoja apie £38 000 (50 000€), moterimi JAV technologijų pramonėje nuo $100 000 iki $300 000 (90 000€ – 270 000€); o moterimi technologijų pramonėje Honkonge ar Singapūre net $800 000 - $1 500 000 (720 000€ – 1 350 000€).

Jei esi kitoks, sako Ming, „tu privalai ilgiau lankyti geresnes mokyklas, dirbti geresnėse įmonėse, kad gautum tokį pat paskatinimą, kad turėtum tokią pat darbo kokybę“.

Tai mokestis, sako ji, kuris nieko neapmoka ir nekuria: nei kelių, nei mokyklų. Moksliniu terminu – „tai mūsų ekonomikos šiluminė sklaida“, sako Ming.

Ming žino ką reiškia būti vertinamai kitaip. Ji yra transseksuali. Tapusi moterimi ji iškart pastebėjo, kad žmonės su ja elgiasi skirtingai. Prieš lyties keitimą studentai klausdavo daugybės klausimų, po – ženkliai mažiau.

„Mes nemokame vertinti kitų žmonių ir tai darome tuo blogiau, kuo labiau jie skiriasi nuo mūsų“, sako Ming.



Mąstyk kitaip

Londone kalbėdama The Economist LGBT konferencijoje „Išdidumas ir prietarai“, Ming pasakojo auditorijai, kad ji apskaičiavo ne tik buvimo kitokiu kaštus, bet ir naudą.

Ji duomenų bazėje sukaupė informaciją apie verslininkus, iš kur jie kilo, kiek uždirbo pinigų, kiek sukūrė darbo vietų. Per paskutiniuosius 10 metų LGBT verslininkai sukūrė 3 milijonus darbo vietų po to, kai jie persikėlė iš mažiau įvairovę priimančių vietų (pvz. Dalaso) į labiau priimančias, pvz. Niujorką. Ming atkreipė dėmesį, kad JAV respublikonų politikai liaupsina mažesnius mokesčius ir mažesnį valstybės verslo reguliavimą, tačiau šie verslininkai persikėlė į didesnius mokesčius turinčias vietas, kurios griežčiau valdo verslą. Tačiau tos vietos yra imlesnės įvairovei.

Kitame projekte Ming kuria įrankius, kurie padėtų kompanijoms atskleisti, sąmoningą ar ne, šališkumą įdarbinant naujus darbuotojus. Tai padėtų vadovams suprasti ką galbūt jie pervertina, pvz. universitetinius laipsnius, o ko neįvertina, pvz. buvimo kitokiais privalumo.

Ji cituoja vieną valstybės valdininką, kuris konkrečiai pozicijai lygiomis dalimis priėmė vyrus su bakalauro, magistro bei daktaro laipsniais. Tačiau visos moterys tame pačiame darbe turėjo daktaro laipsnius. „Diskriminaciją kuria ne blogiečiai“, sakė ji. „Ją kuriame mes“.

Ming nori tai pakeisti: „aš nekuriu dirbtinio intelekto. Aš gaminu akinius. Mano darbas pagerinti žmonių regą, kad jie visus matytų aiškiai“.

Pagal QUARTZ news.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis

Domimi

2016-03-13 19:38:12

''Kitokiu''

Uosis

2016-03-14 09:03:49

pakaktų, kad sulaukę 40 nepamirštų kelio į sporto salę ir susitvarkytų dantis