Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 337, komentarų: 5
Renginiai
Tarptautinė Tolerancijos diena 11/16 - 11/16
Transseksualų atminimo diena 11/20 - 11/20
Visi renginiai »Atsiuntė Oxious, sekmadienį, 2018.11.25 17:08. Perskaityta 5035 kartus
XX amžiaus septintojo dešimtmečio pirmojoje pusėje Vakaruose pradėjo formuotis LGBT judėjimai, ir nuo aštuntojo dešimtmečio gėjų klubų steigimas bei LGBT paradų rengimas tapo masiniu ir reguliariu reiškiniu. Per keletą paskutinių dešimtmečių pasikeitė ir teisinė homoseksualių asmenų padėtis. Kai kurių valstybių teisė šiuo metu numato vienos lyties asmenų santuokas, o daugelio Europos šalių teisėje sukurtas civilinės sąjungos institutas.
B. Sabatauskaitė / Advocate.com nuotr.
2018 m. birželio 5 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) nustačius, kad sąvoka „sutuoktinis“ apima ir tos pačios lyties partnerius, kilo dar daugiau diskusijų apie homoseksualių asmenų gyvenimą. Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė sutiko su TEISMAI.LT skaitytojais pasidalyti mintimis apie tai, kaip jaučiasi homoseksualūs asmenys, kokios vyrauja baimės ir ko tikimasi iš valstybės ateityje.
– Šiuo metu Lietuvoje įteisinti santykius įmanoma tik susituokus – partnerystės negali sudaryti nei tos pačios, nei skirtingos lyties asmenys. 2017 m. „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatai parodė, kad prieš siūlymus registruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę pasisako 74 proc. apklausos dalyvių, pritaria 11 proc. respondentų. Palyginti su apklausomis, atliekamomis nuo 2013 m., siūlymus įteisinti vienalytę partnerystę neigiamai vertinančių asmenų sumažėjo vos 5 proc. Su kokiu visuomenės požiūriu į homoseksualius asmenis Jums tenka susidurti?
– Požiūris labai įvairus. Jeigu būtumėte manęs paklaususi šio klausimo prieš aštuonerius metus, vienareikšmiškai sakyčiau, kad požiūris ganėtinai neigiamas. Šiuo metu turiu pasakyti, kad tai labai priklauso nuo skirtingų visuomenės grupių ir tas požiūris šiek tiek kinta, jis nėra vienodas.
Daug politikų kalba, kad šeimos santykiai paremti tradicinės šeimos vertybėmis. Jie ne tik remiasi savo vertybių skale, bet ir perteikia neapykantos prieskonį prisidengdami argumentais, neva ginančiais tradicinę šeimą. Bet pačių politikų iniciatyvų, kurios pagerintų tradicinių šeimų gyvenimą, nėra labai daug. Tuos neigiamus pasisakymus kartais vertinu kaip tam tikrus politinius įrankius, kuriais bandoma atkreipti tiek žiniasklaidos, tiek visuomenės dėmesį.
Dažnai matome ir bažnyčios labai aktyvų vaidmenį išreiškiant nuomonę apie homoseksualius asmenis, ypač kalbant apie šeimos santykių reguliavimą. Pažymėčiau, kad bažnyčios vaidmuo galėtų būti labiau apibūdinamas kaip kišimasis, kuris, mano nuomone, peržengia pasaulietinės valstybės principą kalbant apie tai, kaip neva homoseksualių asmenų santykiai pakenkia ar pakenks tradicinei šeimai.
Kartais pasigirsta ir nuomonių, jog homoseksualius asmenis reikia gydyti nepaisant to, kad homoseksualumas nelaikomas liga. Ji 1992 m. išbraukta iš Pasaulio sveikatos organizacijos pripažintų ligų sąrašo. Galų gale 1993 m. Lietuva dekriminalizavo homoseksualumą ir iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso išbraukė nuostatą, kuri numatė baudžiamąją atsakomybę už vyro lytinį santykiavimą su vyru.
– ESTT priėmė sprendimą, kad sąvoka „sutuoktinis“ apima tos pačios lyties sutuoktinius. Nors šis sprendimas skirtas asmenų laisvo judėjimo teisei, koks, Jūsų manymu, tai ženklas valstybei ir visuomenei?
– Pasak profesoriaus Vytauto Mizaro, šis sprendimas daro žmonių gyvenimą gražesnį. Aš tikrai pritarčiau jo nuomonei. Šitas sprendimas yra žingsnis į laimingesnį žmonių gyvenimą. Jis, aišku, galioja tiktai žmonių laisvo judėjimo aspektui, tai reiškia, kad jeigu yra sudaryta santuoka arba partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, reglamentuojant laisvą asmenų judėjimą (ieškant darbo kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, jeigu vienas iš asmenų yra ne ES pilietis) tai tampa pagrindu gauti nuolatinį leidimą gyventi šalyje.
Galime pasižiūrėti, kaip sekasi Lietuvai. Žinome, kad Konstituciniame Teisme, į kurį kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra panaši byla. Teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, kai Danijos Karalystėje sudarytos Lietuvos ir Baltarusijos piliečių santuokos pagrindu sukurta šeima ir jos pagrindu prašoma išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau Migracijos departamentas atsisakė išduoti leidimą Baltarusijos piliečiui. Mano nuomone, remiantis ESTT sprendimu kaip ir nebereikėtų bylų nagrinėti Lietuvoje, o leidimai gyventi tikrai turėtų būti išduodami. Reikia pripažinti tai, kad ta byla buvo pradėta dar prieš ESTT sprendimą ir dėl to dabar teks sulaukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo.
Dažnai girdžiu daug tos pačios lyties asmenų diskusijų apie tai, ar jie galėtų atvykti į Lietuvą su savo antrosiomis pusėmis, su kuriomis yra formalizavę santykius arba planuoja tai padaryti. Manau, kad šis ESTT sprendimas suteikia vilties. Tam tikri žmonės, kurie išvyko iš Lietuvos kaip iš šalies, nesuteikusios jiems jokios teisinės apsaugos, kurie neturėjo jokių teisinių garantijų, parvyks gyventi į Lietuvą. Vis dėlto šis sprendimas nieko nepasako apie susituokusių tos pačios lyties asmenų santykį – ar ta santuoka galiotų iki galo, kokias tai turėtų teisines pasekmes ateityje (paskolų ėmimui, paveldėjimo santykių reglamentavimui arba vaikų teisių užtikrinimui, jeigu šeimose auga vaikai, ir pan.). Mes kol kas negalime to pasakyti.
Visas pokalbis: Delfi.lt.
Komentarai
Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs
2018-11-25 18:48:01
Mano supratimu, tam tikras teisinis reglamentavimas turi turėti tikslą. Pavyzdžiui, jeigu tai yra teisinis reglamentavimas, kuris draudžia kažką daryti, mes norime apsaugoti kažkokį visuomenės gėrį. Tačiau kieno gyvenimą pagerintų šeimos instituto apibrėžimas? Žinoma, yra argumentų, kad tai sustiprintų tradicinės šeimos institutą, bet kuo tai pagerintų jų gyvenimą? Mano nuomone, niekuo.
Tos pačios lyties santuokų draudimas ar tradicinės šeimos apibrėžinėjimas neturi ir niekaip negali turėti jokios kitos paskirties kaip tik pabloginti teisinę ir socialinę gėjų ir lesbiečių situaciją. Tai yra vienas iš svarbiausių argumentų, kodėl Vakaruose teismai linkę naikinti tokius draudimus.
2018-11-25 19:27:58
"valstybė reikalauja atsiklausti, ar jiems suteikia teisė mylėti"
Va tokie jausmingi idiotizmai ir paverčia šiaipjau neblogą tekstą pašaipų taikiniu.
2018-11-26 08:47:19
Visuomenė dažniausiai reaguoja į jausmingus idiotizmus. Logika ir argumentai tikrai ne pirmoje vietoje. Čia galima pradėt Pakso rinkimine programa su besisklaidančiais debesimis, Garliavos įvykiais, ir baigti vakarykščiu mitingu prie Seimo.
Deja, bet vien logika ir argumentais galima veikti tik akademinėje aplinkoje, ne visuomenei.