Kaime augusio gėjaus patirtis

Šiuo metu yra prisijungę 116 svečių ir 0 narių Jūs esate neprisijungęs | | registruotis |

Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė

Pranešk prokuratūrai »

Apklausa

Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 406, komentarų: 5

Renginiai

Tarptautinė Tylos Diena 04/17 - 04/17

Visi renginiai »

Reklama

Mūsų bičiuliai

Atsiuntė TJA, antradienį, 2020.10.13 10:00. Perskaityta 3188 kartus

Kasmet spalio 11-oji visame pasaulyje minima kaip atsiskleidimo diena (Coming Out Day). Atsiskleidimas yra procesas, kurio metu asmuo pripažįsta sau ir pasako aplinkiniams apie savo neheteroseksualią orientaciją. Tokiu būdu asmenys ne tik atskleidžia savo seksualinę orientaciją ar lytį, bet ir prisideda prie LGBT+ bendruomenės kovos dėl lygių teisių visuomenėje.

Bakužė

Tai padaryti labai sunku. Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA), bendradarbiaudama su Rosos Luxemburg fondu, neseniai organizavo renginį „Ką žinau apie LGBT+ galimybes“, kuriame LGBT+ žmonės dalijosi žiniomis, kokias teises turi ir kaip gali jomis realiai, be jokių išimčių pasinaudoti ir jaustis saugiai.

Pakalbinau renginio dalyvį, norėdamas atskleisti, kokią kainą moka žmogus, šeima ir valstybė, kai dėl neapykantos, ignoravimo, niekinimo ar net susidorojimo baimės asmuo yra priverstas slėptis ir tylėti.

– Papasakok, kaip atrodė tavo aplinka augant regione.

– Užaugau mažame kaime, esančiame Vilniaus rajone. Nesu tikras, ar dabar kaimas priskaičiuotų 20 nuolatinių gyventojų. Jaunimas mūsų kaime nepasilikdavo. Visi išvažiuodavo kurti gyvenimo į miestą. Gyvenau su mama ir tėčiu viename mažame kambaryje. Apie atskirą kambarį galėjau tik pasvajoti. Esu vienturtis. Aplinkui nebuvo panašaus amžiaus vaikų. Buvau uždaro būdo vaikas, daug laiko leisdavau su knyga rankose.

– Koks didžiausias iššūkis augant?

– Greičiausiai mano kitoniškumas. Sunkiai pritapau, sunkiai sekėsi priimti save. Su bendraamžiais niekada nerasdavau bendros kalbos. Tai mane labai skaudino. Nuolat kamavo mintis, kad su manimi kažkas ne taip... Kad aš kažkoks kitoks...

– Kokią įtaką augant turėjo Bažnyčia?

– Didelę, nors, tiesą pasakius, mano tėvai yra nepraktikuojantys katalikai. Tačiau religija buvo svarbi auklėjime. Dažnai girdėdavau iš aplinkinių, kad už blogą ar netinkamą elgesį mane gali nubausti Dievas. Taip ir augau bijodamas kažko nematomo.

– Kokie nusistatymai LGBT+ tema vyravo tavo aplinkoje?

– Neigiami. Biologijos mokytoja, kurios pamokos man labai patikdavo, teigė, kad homoseksualumas yra psichikos liga. Tarp bendraamžių LGBT+ tema buvo naudojama patyčioms. Tėvai taip pat į tai žiūrėjo kaip į iškrypimą. Be pašaipios šypsenos veide apie tai mūsų šeimoje nekalbama.

– Kaip vystėsi tavo identitetas?

– Jeigu kalbame apie seksualinę orientaciją, buvo daug jaunatviško tragizmo. Augau homofobiškoje aplinkoje. Turėjau savo tikrąją tapatybę slėpti po septyniais užraktais. Taip vystėsi vidinė homofobija. Atsimenu, kartais net svajodavau būti „normalus“. Palengvėjo tik pradėjus savarankišką gyvenimą Vilniuje.

LRT.