Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 362, komentarų: 5
Renginiai
Visi renginiai »Reklama
Motina gina savo sūnų gėjų
Atsiuntė Vajezus, penktadienį, 2007.10.12 10:22. Perskaityta 26075 kartus
Šis laiškas buvo platinamas keliose LGBTQ (Lesbiečių, gėjų, biseksualių, transeksualių ir Queer žmonių) el. pašto duomenų bazėse, tad mes pagalvojome, jog būtų pravartu juo pasidalinti ir su savo internetinio dienoraščio skaitytojais. Jį parašė sūnų gėjų turinti motina iš Vermonto, reaguodama į vieno skaitytojo laišką redaktoriui.
Motina ir sūnus
Daug laiškų buvo atsiųsta į „Valley News“ („Slėnio naujienos“), susirūpinus dėl homoseksualių žmonių keliamos grėsmės Vermonte. Esu gėjaus motina ir jūsų man jau iki soties, gerieji žmonės. Aš pavargau nuo jūsų kvailos retorikos apie „gėjų sąmokslą“ ir tvirtinimų, kad pripažinti homoseksualumą yra tas pats, kas propaguoti seksą su vaikais. Jūs esate žiaurūs ir tamsūs. Jūs atėmėte iš manęs motinystės džiaugsmą dar tada, kai mano vaikai buvo maži.
Mano pirmagimis sūnus nuo pirmos klasės kentėjo nuo mažųjų banditų iš jūsų moraliųjų, dorovingųjų šeimų. Prieš jį tiek fiziškai, tiek psichologiškai smurtavo nuo pradinių klasių iki pat vidurinės mokyklos, nes visi laikė jį gėjumi. Jis niekada nebuvo atvirai pareiškęs, kad yra gėjus, ir apskritai su „gėjiškumu“ neturėjo nieko bendra, tačiau jam nesisekė vaikščioti ar gestikuliuoti kaip kiti berniukai. Jį nuo šešerių metų be paliovos vadino „pederastu“.
Vidurinėje mokykloje, kol jūsų vaikai darė tai, ką ir turėtų daryti tokio amžiaus vaikai, maniškis kruopščiai ruošė atsisveikinimo laiškelį, vis pertaisydamas jį, nes norėjo būti tikras, kad šeima žinos, kaip stipriai jis visus myli. Mano kūkčiojantis septyniolikmetis draskė man širdį, kai springdamas šaukė, kad jis tiesiog nebegali daugiau pakelti tokio gyvenimo, nenori būti gėjumi ir kad nebepakęs gyvenimo, kuriame jo negerbia.
Kaip jūs turite įžūlumo kalbėti, kad reikia saugoti šeimas ir vaikus nuo homoseksualių žmonių keliamo pavojaus, kai jūs patys ardote šeimas ir varote vaikus į neviltį? Aš nežinau, kodėl mano sūnus yra gėjus, tačiau esu tikra, kad Dievas paleido jį, kaip ir daugelį kitų, tokių kaip jis, ant šios Žemės ne tam, kad turėtumėt prieš ką smurtauti. Dievas jums davė smegenis, skirtas galvojimui, tad pats laikas pradėti tai daryti.
Visų jūsų klaidingų pažiūrų centre glūdi įsitikinimas, kad taip jums niekada neatsitiks, kad kažkur yra kažkokia grupė, prie kurios žmonės savu noru nusprendė prisijungti. Tačiau tiesa yra tokia, kad jeigu taip gali atsitikti mano šeimai - tai ir jūsų šeimai taip pat, ir progos pasirinkti nebus. Nežinau, ar tai genetika, ar kažkas atsitinka lemiamu vaisiaus vystymosi laikotarpiu, tačiau viena tikrai galiu užtikrinti – tai įgimta.
Jeigu jūs norite spekuliuoti savo dorovingumu, geriau reikėtų pasirinkti ką nors realesnio negu jūsų heteroseksualumas. Jūs nieko nepadarėte, kad taptumėt heteroseksualūs – tai jums buvo duota. Jei su tuo nesutinkate, aš mielai išklausyčiau jūsų istoriją, todėl, kad mano pačios heteroseksualumas buvo dovana, kurią gavau be jokių savo pastangų. Tai taip įsitvirtinę visoje mano sielos esybėje, kad tikrai niekas negalėtų to pakeisti. Mane glumina visi tie, kurie seksualinę orientaciją supaprastina iki eilinio pasirinkimo, būdo savybės, blogo įpročio ar bet ko, ką galima pakeisti įveikus 10 žingsnių programą. Negi jūs sakote, kad jūsų pačių seksualinė orientacija yra ne daugiau nei jūsų pasirinkimas, kad tai galima pakeisti vos tik panorėjus? Jeigu taip nėra, tai kodėl tuomet teigiate, kad kuris nors kitas tai padaryti gali?
Jūsų laiškuose dažnai minima, kad į Vermontą prigužėjo pašalinių žmonių. Iš abiejų pusių mano šeima gyvena Vermonte nuo neatmenamų laikų. Aš visa širdim ir siela esu vermontietė, tad prašyčiau nustoti kartojus, kad jūs atstovaujate „tikriesiems Vermonto gyventojams“.
Taip pat remiatės drąsių žmonių, kurie kovojo už šią didžią šalį, atmintimi, teigdami, kad jie atidavė savo gyvybes ne tam, kad „gėjų sąmokslas“ sugriautų principus, kuriuos gindami jie žuvo. Mano 83 metų tėvas dalyvavo keliose šiurpiausiose II Pasaulinio karo kovose, kur buvo sužeistas ir už tai apdovanotas "Purpurine širdimi".
Jis liūdnai linguoja galvą, mąstydamas, kokį gyvenimą turėjo nugyventi jo anūkas. Jis prisimena, kad mūšiuose kovojo vienoje gretoje su homoseksualiais vyrais, kurie darė viską, ką galėjo, ir niekam netrukdė. Tarnyboje vienas iš jo geriausių draugų buvo gėjus, tačiau jis to nesužinojo iki pat karo pabaigos. Ir kai mano tėvas išsiaiškino, tai visiškai nieko nepakeitė. Tai nebuvo žmogaus vertinimo matas.
Jūs, davatkos, tiesiog negalite pakelti minties, kad mano sūnus, praėjęs savo pragarišką vaikystę, norėtų susirasti partnerį visam gyvenimui ir patirti laimės skonį. Jūsų jausmus žeidžia tai, kad jis galėtų reikalauti teisės aplankyti savo partnerį ligoninėje, daryti sprendimus dėl jo gydymo arba pasinaudoti teisės aktais, nagrinėjančiais paveldėjimo klausimus. „Kaip jis drįsta?“ – jūs piktinatės. Šie siaubingi reikalavimai sukrėstų visus jūsų šeimos pagrindus, pakenktų santuokos šventumui. Dėl religijos atsižadate atsakomybės būti mąstančiomis būtybėmis. Daugybė religingų žmonių laiko jūsų nuostatas atstumiančiomis. Dievas egzistuoja ne tik privilegijuotajai daugumai, ir Jis žino, kad mano sūnus nuodėmės nepadarė.
Vienas gilios minties autorius, skaitantis paskaitas apie homoseksualumą kaip nuodėmę ir pasakojantis apie „tuos iš mūsų, kurie gavo religinio auklėjimo dovaną“, viename jūsų laikraščio numeryje klausia: „Kas gi atsitiko siekiamybės būti geresniems žmonėms, negu kad esame, idėjai?“
Iš tikrųjų, pone, kas jai atsitiko?
Šaltinis: Family Pride
Komentarai (23)
pastebėjote klaidą?gayline.lt © Forter group 1995-2011 | atsegtukas