Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 369, komentarų: 5
Renginiai
Visi renginiai »Reklama
Riba tarp juoko ir nusikaltimo: kada neapykantos replikos kelia grėsmę žmogui?
Atsiuntė Martynas, pirmadienį, 2021.08.16 19:40. Perskaityta 961 kartas
Emocijų liejimas ir įžeidžių komentarų rašymas tapo dalies interneto vartotojų kasdienybe. Užgaulių žodžių sakymas, virstantis neapykantos kalba, pastebėtinas ir viešumoje. Portalo „Žmogaus teisių gidas“ direktorė Giedrė Šėmytė LRT.lt sako, kad neapykantos kalba asmeniui arba žmonių grupei visais atvejais daro žalą, tik ji nebūtinai matoma iš karto. Vis dėlto, pasak pašnekovės, net ir nukentėjusieji vengia kreiptis į policiją dėl šio nusikaltimo.
Komentaras
– Kas yra laikytina neapykantos kalba?
– Geriausias apibrėžimas – tam tikra kalba, kuri gali būti išreikšta tiek verbališkai, pavyzdžiui, žodžiu, tiek neverbališkai, pavyzdžiui, karikatūromis. Ji nukreipta prieš tam tikrą asmenų grupę arba asmenį ir kalba ar veiksmu siekiama diskriminuoti, įžeisti, sumenkinti ir panašiai.
Labai svarbi takoskyra – mes negalime sakyti, kad neapykantos kalba yra lygi neigiamai nuomonei. Riba tarp saviraiškos laisvės ir neigiamos nuomonės, neapykantos kalbos yra gana slidi. Tą ribą užčiuopti galima tada, kai po neapykantos kalbos mes matome, kad pats siekis yra diskriminuoti, pažeminti tam tikrą grupę, išskirti arba kurstyti nesantaiką.
Kartais sakoma, kad prieš neapykantos kalbą mes kaip antonimą turime meilę. Tai yra klaidingas pasakymas, nes neapykantos kalba pirmiausia yra teisinė kategorija, o ne tik parodymas, kad turime visus mylėti be išimties. Taip nėra. Neapykantos kalba ir visa ši kategorija prasideda tada, kai pažeidžiamos kitų asmenų ar asmens teisės.
– Kodėl dažniau žmonės anonimiškai reiškia mintis neapykantos kalba?
– Jeigu žiūrėtume į baudžiamąją teisę, mes žinome, kad nuo paties nusikaltimo atgraso ne bausmės dydis, o bausmės neišvengiamumas. Anoniminiai komentarai tarsi suponuoja, kad niekas nesužinos, niekas nepamatys, kad čia aš. Šitaip lengviau prisidengti – yra drąsiau ir žmogus jaučia, kad niekas nepagaus, nieko baisaus, ką aš čia padarysiu.
– Iš praėjusiais metais atlikto tyrimo paaiškėjo, kad net 70 proc. žmonių, susidūrusių su neapykantos kalba, niekur nesikreiptų. Galbūt nukentėjusiesiems trūksta drąsos ar manoma, kad nebus rastas joks sprendimas?
– Neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalbos raiškos yra labai latentinės – patys žmonės, kai prieš juos pavartota neapykantos kalba, nesupranta, jog tai yra nusikaltimas, tai yra nelegalu. Labai dažnai mąstoma, kad man nemalonu, bet kas čia ką nors padarys. Sunku įvardyti tą žalą, nes dažnai iš pažiūros ji yra tik moralinė, o tai dar ne taip stipriai vertinama kaip materialinė – juk pasikėsinta ne į turtą, kuris apčiuopiamas, suskaičiuojamas.
Dar vienas dalykas – nežino, kur ir kaip kreiptis. Įdomus paradoksas ir su pasitikėjimu Lietuvos institucijomis, kad kalbėdami apie teisines institucijas žinome, jog labai daug informacijos atveriama ir viešinama, tačiau žmonių suvokimas, kur kreiptis, kai jų teisės pažeidžiamos, yra labai mažas.
Daugiau LRT.
Komentarai (0)
pastebėjote klaidą?gayline.lt © Forter group 1995-2011 | atsegtukas