Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 341, komentarų: 5
Reklama
Lietuviška pavardė politiko nedomina
Atsiuntė Anonimas, ketvirtadienį, 2007.11.29 11:53. Perskaityta 23003 kartus
Žvaigžde tapęs K.Wowereitis autobiografijoje apie kilmę nekalba.
Klausas Wowereitis
Jolita Venckutė, "Lietuvos ryto" korespondentė Berlyne.
Burmistras žvelgia aukščiau
Berlyno burmistras Klausas Wowereitis pripratęs prie gerbėjų dėmesio.
Tąkart 54 metų politikas šypsojosi į kairę ir dešinę, dalijo autografus, spaudė rankas, klausė, kaip sekasi. Ir, rodos, iš tiesų klausėsi, ką jam sako berlyniečiai.
Kas tai – rinkimų kampanija? Bet Vokietijos sostinėje nematyti jokių rinkimų plakatų.
Atvirkščiai: lygiai prieš metus berlyniečiai K.Wowereičio partijai – socialdemokratams atidavė 30,8 proc. savo balsų. Taigi patvirtino esą patenkinti savo burmistru.
Tačiau K.Wowereitis niekada neslėpė norįs daugiau. Valdyti didžiausią ir dėl savo istorijos itin sudėtingą Vokietijos miestą – iššūkis, kurį jis jaučiasi įveikęs.
Minėta grūstis salėje – K.Wowereičio autobiografinės knygos „Ir tai yra gerai. Mano gyvenimas politikos labui“ („...und das ist auch gut so. Mein Leben fur die Politik“) pristatymo plačiajai publikai proga. Apžvalgininkai mano, jog ši knyga – atvira paraiška siekti šalies kanclerio posto. Na, gal dar ne 2009 metais, bet per tolesnius rinkimus – tikrai.
Gerbėjos – vyresnės moterys
Eilės gale stovinti Martha nekantrauja susitikti su savo žvaigžde. 67 metų berlynietė laiko knygą kaip kokią relikviją. „Jis toks šaunus. Tik gaila, kad linkęs ne į tą pusę“, – skundžiasi moteris šiurkštokai skambančia Berlyno tarme. Pagyvenusių ponių, tokių kaip Martha, šioje eilėje – dauguma. Neslėpdamos susižavėjimo jos aptarinėja vyriškį, šelmiška šypsena pasitinkantį kiekvieną savo gerbėją.
Iš pirmos eilės šurmulį stebintis K.Wowereičio draugas Jornas Kubickis žino, jog tai – nekaltas flirtas: toks burmistro darbas. Jis beveik tikras, kad rinkėjos iš tiesų perskaitys tą knygą, o ne tik pasidės lentynoje, kokia lemtis dažnai laukia politinių biografijų.
Vokiečiai įvertino atvirumą
K.Wowereitis skaitytojams atvirai pasakoja apie daug ką. Ir apie glamones su mergina Sabine skambant tuo metu populiariai dainai „Nigths in White Satin“, ir apie tai, kaip suprato esąs homoseksualus.
2001 metais K.Wowereitis, užbėgdamas provokacijai už akių, prisipažino esąs gėjus ir pareiškė, kad „tai yra gerai“. Šis prisipažinimas švystelėjo iki tol mažai kam žinomą berlynietį į šalies politikos aukščiausiąją lygą ir ilgainiui tapo jo šūkiu. Ar dar verta stebėtis, jog šis teiginys puošia ir knygos viršelį?
Skurdžiai augęs, bet valdžios aukštumas pasiekęs politikas teigia, kad jo kelias būtų pasisukęs kitaip, jeigu septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jis nebūtų susižavėjęs socialdemokratų korifėjaus Willy Brandto veikla.
Vaikystė – skurdi ir alkana
K.Wowereitis užaugo vadinamojoje „patchwork“ šeimoje, kokių tūkstančius paliko karas. Anglišku žodžiu „patchwork“, reiškiančiu iš skiaučių siūtą rankdarbį, paprastai apibūdinami nestandartiniai šeimos santykiai. „Mūsų šeima, matuojant griežtais katalikybės kriterijais, nebūtinai būtų paskelbta šventa“, – ironiškai pripažįsta burmistras.
Darbininkė motina Hertha Gruner augino penkis vaikus nuo trijų vyrų iš esmės viena. Pasak politiko, guldamasi miegoti „ji dažnai nežinodavo, kuo kitą dieną užkimš mūsų alkanas burnas“.
Pirmasis K.Wowereičio motinos vyras žuvo kare. Jo brolio Stefano tėvas – netrukus po karo. Šis irgi tarnavo vermachte. Burmistro tėvas Walteris buvo 15 metų jaunesnis už motiną. Nelygus ryšys truko neilgai. Vyriškis netrukus apsistojo kaime šalia Biterfeldo, iš kurio buvo kilęs, dirbo staliumi. Namuose tėvą vaikams stengėsi atstoti motinos sugyventinis, kurį ji pristatė kaip sužadėtinį.
Pragmatiškoji Hertha nė nemanė tekėti už jo – dėl vedybų būtų gerokai sumažėjusi jos karo našlės pensija. Tai būtų buvęs skaudus smūgis visai šeimai.
Lietuviškos pavardės mįslė
Sūnus ūgtelėjęs ėmė domėtis, kas jo tėvas, ir motina nedarė iš to jokios paslapties. Senelė suorganizavo keletą susitikimų, ir moksleiviško amžiaus vaikui to užteko.
„Iš savo tėvo paveldėjau talentą užimti publiką savo kalbomis. Mano tėvas buvo linksmas, draugingas žmogus, sugebėdavo sužavėti pilną salę klausytojų“, – teigia knygoje K.Wowereitis. Tačiau tėvo pavardės būsimasis politikas nepaveldėjo. Kaip tuo metu reikalavo įstatymas, jam teko vadintis motinos mergautine pavarde ir visą vaikystę dėl to teisintis.
Pavardė skamba beveik lietuviškai.
Tačiau apie galimą motinos lietuvišką kilmę knygoje nėra nė žodžio. Rašoma tik apie jos „rytprūsišką užsispyrimą“. Tėvą ir sūnų išskyrė Berlyno siena. Lankytis vieniems pas kitus tapo sudėtinga. K.Wowereičio tėvas nesulaukė sienos griuvimo.
„Patrakusių laikų“ papročiai
Klausas buvo vienintelis šeimoje, lankęs gimnaziją. Tačiau ir ten jis turėjo išsikovoti vietą. Ir išsikovojo – bet ne kalimu, o kumščiais. Ir tuo, kad netylėdavo pajutęs neteisybę. Mokykloje būsimasis politikas patyrė ir pirmąsias seksualumo pamokas: šiaip ar taip, jis gimnaziją lankė „seksualinės revoliucijos“ laikais.
„Buvo patrakę laikai“, – pripažįsta jis knygoje. Vienas iš mokytojų, Helmutas Kenntleris, bendradarbiavęs su menininku ir švietėju Oswaltu Kolle, pasiūlė mokiniams filmuotis pastarojo filme. Tiems, kurie sutiko nusirengti prieš kamerą, buvo pasiūlytas tūkstančio markių honoraras. Tiesa, K.Wowereitis buvo tarp tų, kurie vėliau kine skaičiavo, kiek kas uždirbo.
„Pagal šiandieninius kriterijus tas filmas „Tavo vaikas, nepažįstama būtybė“ tikriausiai būtų uždraustas kaip skatinantis pedofiliją“, – svarsto politikas. K.Wowereitis neslepia, kad mokykloje buvo rūkoma daug hašišo. Tačiau jo paties narkotikai nedominę – labiau mėgęs „lipnius alkoholinius gėrimus“, itališkus „Spumante“, „Lambrusco“ ir vermutą. „Vien išgirdus šiuos pavadinimus, šiandien man stipriai suskausta galvą“, – juokauja Berlyno burmistras.
Apsimetinėjimo metas baigėsi
Savo partneriui J.Kubickiui politikas knygoje paskiria vos keletą puslapių ir porą nuotraukų, užtat kalba apie jį pačiais šilčiausiais žodžiais. Vyrai susipažino 1993iųjų kovą Berlyno bare „Centrale“. Jau po keleto dienų paaiškėjo, kad jie nori būti kartu.
„Jis išvažiavo pas tėvus į Pietų Vokietiją, ir mes ėmėme siaubingai ilgėtis vienas kito. Kentėjau kaip paauglys. Tačiau išsiskyrimo skausmas turi ir gerąją pusę: kaipmat supratau, ko noriu“, – prisipažįsta politikas. Daugelio mergišiumi laikomam K.Wowereičiui tapo aišku, kad negalima visą laiką slapukauti.
„Pažinojau daug gėjų, gyvenančių miesčioniškai – su šeima, vaikais ir dėl to labai kenčiančių. Aš nenorėjau gyvenimo, pagrįsto baime ir apsimetinėjimu“, – rašo politikas. Jornas privertė apsispręsti. 2005 metais vyrai nusprendė gyventi kartu.
Gyvenimo draugas padėjo prižiūrėti ir nusilpusią K.Wowereičio motiną, kuri trejus paskutinius metus praleido lovoje.
Partneriai dažnai rodosi kartu viešuose renginiuose Berlyne. Tačiau žurnalistus įsileidžia į savo namus tik tuomet, kai šie pažada nieko nerašyti.
Šeimos ir šalies globėjas?
Bet ar mes tikrai norime tiek daug žinoti apie K.Wowereičio asmeninį gyvenimą? Apie tai, su kuo jis glamonėjosi vaikystėje ir su kuo gyvena dabar? To klausia ir politikos apžvalgininkai Vokietijoje.
Ir patys atsako: Berlyno burmistras – ne pirmas ir ne paskutinis politikas, pabrėžiantis savo vyriškąsias savybes. Visai neseniai pasaulį apskriejo Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuotraukos. Jis išdidžiai demonstravo savo treniruotą kūną, sėdėdamas su kaubojaus skrybėle ant žirgo. Italijos politikas Silvio Berlusconi per žiniasklaidą susirašinėjo su savo žmona, kuri kaltino jį svetimoteriavimu. Lyg tarp kitko laiškuose vis buvo minimi penki 70mečio politiko vaikai ir trys vaikaičiai. Apie savo, kaip patikimo vyro, už kurio pečių – kaip už uolos, reputaciją sumaniai primindavo ir buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis.
„K.Wowereitis knygoje irgi prisistato kaip šeimos galva. Jis pasakoja, kaip ėmėsi globoti nusilpusią motiną ir paralyžiuotą brolį. Jis paviešina nuotrauką, įamžinusią jį galingo šeimos vado poza: apkabinęs per pečius motiną ir du draugų vaikus“, – rašo dienraščio „Berliner Zeitung“ apžvalgininkas.
Gėjus? Tai rinkėjų netrikdo
Ten, kur K.Wowereitis pristatė savo knygą, prieš metus autografus dalijo tuometinis kancleris G.Schroderis. Abiejų politikų gyvenime daugybė panašumų. Todėl apžvalgininkai spėlioja, kas bus toliau. Pirmasis apie K.Wowereičio siekius atvirai paklausė savaitinis žurnalas „Stern“.
„Kodėl gėjus negalėtų būti Vokietijos kancleris?“ – klausimu atsakė Berlyno burmistras, turbūt jau žinodamas apklausų duomenis: jam pritaria 74 procentai vokiečių. Tačiau kas tikisi intriguojančio romano, vis dėlto turi nepamiršti, kad knygą parašė senas politikos vilkas. Ši knyga – pats tikriausias socializmo manifestas.
Pagal: "Lietuvos Rytas"
Atsiuntė gayndrius - mistika[eta]gayline.lt
Komentarai (2)
pastebėjote klaidą?gayline.lt © Forter group 1995-2011 | atsegtukas