Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 373, komentarų: 5
Reklama
Be kaukės (VI) dalis: Gėjus Romos imperatorius - Adrianas
Atsiuntė musicwithin, sekmadienį, 2008.09.07 13:45. Perskaityta 32561 kartas
Jis valdė pasaulinę supervalstybę, populiarumą užsidirbo mokesčių mažinimu ir susidūrė su tautą supriešinusiu karu Irake. Daugeliu atžvilgių Romos imperatorius Adrianas ir jo 2000 metų senumo pasaulis yra netikėtai panašus į dabartinį.
Gėjus Romos imperatorius - Adrianas
Nauja paroda Britų muziejuje siekia parodyti, kad Adrianas - geriausiai žinomas dėl jo pastatytos 117 kilometrų ilgio sienos, atskyrusios Angliją nuo Škotijos - buvo lyderis, savo pasiekimais ir prieštaromis nemažai prisidėjęs prie šiuolaikinio pasaulio formavimo.
"Adrianas yra vienas iš gerųjų Romos imperatorių", - sako parodos kuratorius Torstenas Operis (Thorsten Opper ). "Valdyti imperiją jis pradėjo aštrios karinės krizės metu, tačiau sugebėjo valstybę stabilizuoti ir užtikrinti jos išlikimą."
"Tam tikra prasme jis sukūrė pasaulį, kuriame mes gyvename šiandien."
Tai gan drąsus teiginys apie žmogų, mirusį dar 138 mūsų eros metais, tačiau paroda "Adrianas: imperija ir konfliktas", pateikia svarių argumentų jam pagrįsti.
Valdant Adriano pirmtakui Trajanui Romos imperija plytėjo nuo Britanijos (dabartinė Jungtinė Karalystė) iki Mesopotamijos - šiandieninio Irako. Tačiau valstybės kariuomenė buvo perkrauta darbu, o maištininkai niokojo šalies pakraščius, todėl pirmasis Adriano žingsnis, 117 mūsų eros metais jam tapus naujuoju imperatoriumi, buvo Romos karių atšaukimas iš Mesopotamijos - pačios neramiausios imperijos dalies. Vėliau jis dar labiau "apkarpė" valstybės teritoriją, taip žymiai sustiprindamas Romos galybę.
Adrianas labai mėgo architektūrą, todėl užsakė daugybę statybų - pradedant namais, šventyklomis, naujais miestais, ir baigiant jo įžymiąja siena.
Stebėtinai daug šių statinių išliko ir iki mūsų dienų. Adriano siena vis dar vingiuoja šiaurės Anglijos viržynais bei slėniais. Tivolyje (Italija) stovi milžiniška šio imperatoriaus vila, o jo atstatytas Panteonas Romoje yra vienas geriausiai išsilaikiusių ir bene įspūdingiausių klasikinių pastatų. Didžiulis jo kupolas įkvėpė ne vieną statinį - pradedant Šv. Petro Bazilika Romoje, Turkijos mečetėmis ir baigiant pačiu Britų muziejumi.
Paroda išdėstyta muziejaus apvaliajame Skaitymo kambaryje, kurio skliautinis stogas, Operio žodžiais, yra "Viktorijos laikų Panteono versija."
Parodos kuratorius teigia, jog kiekviena karta į istorines asmenybes žvelgia savaip. Adrianas - taip pat ne išimtis.
"[Britų] imperijos kūrėjai - karalienės Viktorijos laikų gyventojai - Adrianą laikė silpnavaliu dėl atsitraukimo iš Mesopotamijos", - sako Operis. "Tačiau po pasaulinių karų baisumų, jis imtas laikyti taikos, kurios tuo metu pasauliui labai reikėjo, princu. Net ir dabar požiūris į Adrianą nuolat keičiasi, po mūsų pačių susidūrimų su jo istorija."
Paroda piešia labai patrauklų Adriano portretą. Įvadinis filmas apie jį sako: "Karys. Svajotojas. Filosofas." Jis vyriškas ir energingas, karvedys, įžvalgus valdovas ir net truputį poetas. Adrianą galima laikyti net gėjų simboliu, kuris sudievino savo žuvusį jauną mylimąjį Antinojų (foto kairėje) (šis kultas greitai išplito, o dėl populiarumo kovojo netgi su krikščionybe) ir jo garbei įkūrė Egipte Antinopolio miestą. Jis privertė gedėti visą imperiją, padarydamas Antinojų paskutiniu Antikos nauju dievu.
Jau 255 savo gyvavimo metus skaičiuojantis Britų muziejus puikiai įgudo rengti populistines, tačiau kritikų giriamas parodas, kurios istorines asmenybes parodo šių dienų kontekste. Tokio tipo parodos padėjo muziejui tapti populiariausia traukos vieta turistams, kurių vien per praėjusius metus čia apsilankė per milijoną.
Muziejaus vadovas Nylas Makgregoras (Neil MacGregor) sako, kad paroda apie Adrianą yra tik viena iš keturių "žvelgiančių į didį viešpatavimą, skambantį per visą istoriją." Ji seka praėjusių metų parodą apie pirmąjį Kinijos imperatorių ir jo terakotos karius, pritraukusius apie 850000 lankytojų. Vėliau muziejuje bus eksponuojami Persijos šachas Abasas (Abbas) bei Actekų karalius Montesuma (Montezuma).
Adriano parodai muziejus gavo per 170 eksponatų - kai kuriuos atrinko iš savų kolekcijų, kitus pasiskolino iš 31 institucijos vienuolikoje šalių. Jie varijuoja nuo monumentalių - įskaitant ir praėjusiais metais Turkijoje rastą milžinišką marmurinę Adriano galvą - iki visiškai smulkių, tokių, kaip Adriano sieną saugojusių karių užrašai.
Parodoje taip pat yra skaudžią praeitį menančių kasdieninių daiktų, kuriuos paliko žydai, slapstydamiesi nuo Adriano siųstų Romos pajėgų per Simeono ben Kosbos (Simon bar Kokhba) vadovaujamą sukilimą 132 mūsų eros metais. Romėnų istorikas Kasijus Dio (Cassius Dio) teigia, kad šio sukilimo metu buvo išžudyta maždaug 580000 žmonių.
Tarp daiktų, rastų "Laiškų oloje" Judėjų dykumoje, galima pamatyti peilių su puikiai išsilaikiusiomis medinėmis rankenomis, papuošalų dėžučių ir rankinių veidrodžių, nuostabų stiklo dubenėlį bei skubotai apleistų namų raktus.
"Jie atrodo lyg būtų naudoti dar vakar," - apie daiktus, pasiskolintus iš Izraelio muziejaus Jeruzalėje, sako Opperis. "Tačiau vis jie priklausė žmonėms, kurie žuvo."
"Tai leidžia į Adrianą ir Romos galybę pažvelgti visai iš kitos pusės. Ne kaip į didžią civilizuotą jėgą, bet brutalią imperialistinę valstybę."
Parodą "Adrianas: imperija ir konfliktas" Britų muziejuje bus galima pamatyti iki spalio 26 dienos.
Daugiau informacijos apie parodą (ją galima apžiūrėti ir internete) Britų muziejaus tinklalapyje
Apie imperatorių lietuviškai Vikipedijoje
Komentarai (4)
pastebėjote klaidą?Komentarai
Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs
gayline.lt © Forter group 1995-2011 | atsegtukas