Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 372, komentarų: 5
Reklama
N. Baev: Aktyvizmas „pasislėpus“ gali būti pragaištingu gėjų judėjimui
Atsiuntė Oxious, pirmadienį, 2009.08.03 15:47. Perskaityta 18931 kartas
Kartūs „tylaus lobizmo“ vaisiai iškilo į paviršių Lietuvoje ir Ukrainoje. Vilniuje Lietuvos Seimas priėmė įstatymą, draudžiantį bet kokias diskusijas apie homoseksualumą mokyklose ir skelbiantį nelegalia bet kokią „gėjų propagandą“ informavimo priemonėse.
Nikolai Baev
Taip pat Ukrainos Kultūros Ministras uždraudė filmą Bruno dėl jo „homoseksualumo propagandos“. Kiek anksčiau Ukrainos miesto Nikolajevo valdžia uždraudė vietinį gėjų festivalį, o Lvovo vadovai neleido pristatyti knygos apie Ukrainos LGBT bendruomenę knygų parodoje.
Taip vadinami homofobų „argumentai“ visuomet vienodi: „nuodėmės, nemoralumo, nukrypimo propaganda“ turi būti uždrausta, o visa tai jie susieja su homoseksualumu. Ir visa tai turi būti daroma dėl vaikų, kuriuos kaip gyvą skydą naudoja visi pasaulio šunsnukiai: nuo teroristų iki homofobų.
Kokia yra įkurtų ir legaliai veikiančių gėjų organizacijų Lietuvoje ir Ukrainoje reakcija į tokią beprecedentę ataką prieš homoseksualių žmonių žodžio ir išraiškos laisvę?
Prieš aštuoniolika mėnesių aš šnekėjausi tarptautinės LGBT konferencijos Varšuvoje metu su Lietuvos Gėjų Lygos vadovais. Jie labai skeptiškai pakomentavo Gėjų Išdidumo Eitynes (Pride Parade), kurios, jų nuomone, yra per daug „provokuojančios“.
Jie manė, kad vietoje gėjų eitynių, jie turėtų skirti dėmesį tyliam ir kruopščiam darbui su gėjų bendruomene bei valdžia, įtikinėdami ją atmesti homofobišką požiūrį. Kaip tokių metodų pasekmė, aš manau, – Lietuvoje įvesta homofobiška cenzūra.
Ukrainos Gėjų Forumo, legaliai sukurtos grupės ir labiausiai žinomos Ukrainos gėjų asociacijos, vadovai sakė, kad jie sąmoningai atsisakė bet kokių Gėjų eitynių organizavimo.
Pasak jų, jie sudarė diskretų susitarimą su valdžia, kad jie atmes gėjų eitynių idėją, o vyriausybė leis jiems užsiimti savo interesų „tyliu lobizmu“.
Tokio „lobizmo“ pasekmė - Ukrainos valdžia nuolat draudžia bei cenzūruoja homoseksualumo išraiškas šalyje. Net Ukrainos Darbo įstatymo papildymas, kuris būtų draudęs homoseksualių žmonių diskriminavimą darbo vietoje, ir kurio lobizmu užsiėmė Gėjų Forumas, buvo negarbingai atmestas parlamente.
Lietuvos ir Ukrainos gėjų aktyvistai akivaizdžiai pasirinko klaidingą „tylaus slapukavimo“ strategiją, kuomet galima imituoti gėjų aktyvizmą ir kentėti valdžios homofobiškus išsišokimus nesukeliant jokio murmėjimo. Tokios strategijos poveikis juntamas: šiose šalyse vis daugiau ir daugiau puolamos pilietinės lytinių mažumų teisės.
Latvijos ir Lenkijos visuomenės yra nemažiau homofobiškos nei Lietuvos, Ukrainos ar Rusijos. Bet jau šio dešimtmečio pradžioje Latvijos ir Lenkijos gėjų aktyvistai pasirinko visiškai kitokią LGBT matomumo strategiją.
Pirmiausia Lenkijoje, o po to ir Latvijoje, buvo suorganizuotos Gėjų eitynės – stipriausi bei efektyviausi homoseksualų renginiai tiek spaudoje, tiek politikoje. Latvijos ir Lenkijos aktyvistai pradėjo labai sunkią teisinę bei politinę kovą prieš homofobiškus vietinės valdžios ir teismų draudimus. Dabar Gėjų eitynės vyksta Rygoje, Varšuvoje bei Krokuvoje. Taip pat nei Latvija, nei Lenkija nepriėmė tokių gėdingų įstatymų, numatančių homofobišką cenzūrą, kaip tai padarė Lietuva.
Lenkijos „Kampanijos prieš homofobiją“ asociacija bei Latvijos Mozaika, kuri organizuoja gėjų eitynes Rygoje, vykdo tokią pat homoseksualų matomumo ir visų pilietinių teisių homoseksualiems žmonėms strategiją, kurią pasirinko ir Maskvos bei Slavų gėjų eitynių organizatoriai Rusijoje ir Baltarusijoje – ir „atsiskleidimo“ vardan, aš esu vienas iš jų.
Homofobijos lygis daugmaž vienodas visose rytų Europos šalyse, kurios priklausė buvusiam sovietų blokui. Jų politinės sistemos gali skirtis nuo „minkšto autoritarizmo“ Rusijoje iki demokratinių santvarkų Lenkijoje bei Baltijos šalyse.
Bet visur mes susiduriame su visiška homofobija tarp politinių klasių, su žmogaus teisių aktyvistų atsisakymu remti homoseksualų teises, su homofobiškais išankstiniais nusistatymais spaudoje bei visuomenėje.
Tad klausimas: kaip efektyviausiai kovoti prieš homofobiją ir pakeisti situaciją?
Ar mes turime būti nematomi visuomenei, kad „neprovokuotume“ homofobų, ar mes turime politiškai ir socialiai „išsiviešinti“, išsikovodami teismuose, politinėse ir teisinėse kampanijose visas pilietines teises homoseksualiems žmonėms?
Paskutiniai įvykiai Lietuvoje ir Ukrainoje įrodo, manau, kad antrasis kelias yra galimai efektyviausias.
Net Rusijoje, kur mes bandėme „įvykdyti“ jau ketverius Gėjų Išdidumo renginius, tai susilaukė be galo didelio spaudos ir politikos dėmesio. Ir, praėjusį mėnesį, Valstybės Dūma atmetė įstatymą, kuris būtų numatęs baudžiamąją atsakomybę už „homoseksualumo propagandą“.
Valdžia kreipia dėmesį tik į tuos, kurie yra pasiruošę kovoti už savo teises. Tik taip mes galime tikėtis nuolaidų „iš jų“ pusės.
Gėjų ir lesbiečių nematomumas yra būtent tai, kas reikalinga homofobams. Vienintelis sprendimas – homofobiškos blokados, cenzūros bei diskriminacijos griūtis.
Homoseksualų istorija nežino jokio kito kelio, išskyrus „gatvių protestus“, kuriuose reikalaujama gerbti mūsų teises, kuomet valdžia nenori kompromisų. Pažvelkite 40 metų atgal į Stonewall Amerikoje, ir Europoje į tas ankstyvąsias eitynes prieš 30 metų.
Aktyvizmas „pasislėpus“ tiesiog naudingas homofobams ir negali sustabdyti diskriminacijos.
Nikolai Baev yra homoseksualų teisių aktyvistas Rusijoje ir vienas iš Maskvos Gėjų eitynių organizatorių.
Šaltinis: UK Gay News
Komentarai (4)
pastebėjote klaidą?Komentarai
Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs
gayline.lt © Forter group 1995-2011 | atsegtukas