Atsiuntė betty, trečiadienį, 2009.08.05 11:10. Perskaityta 20952 kartus
Viešumoje pasirodančios diskusijos apie Vilniuje (ne)galimą ir (ne)planuojamą gėjų paradą, demonstraciją, karnavalą ar eitynes (pavadinimas priklauso nuo to kas ir kaip bando šitą įvykį pavaizduoti) dažniausiai sukasi apie tai, kokias visuomenės reakcijas ji iššauks ir koks reprezentavimas bus suteiktas homoseksualams. Priešiškai nusiteikę piliečiai pavadina tai savo privataus gyvenimo demonstravimu ir visuomenės erzinimu, o dauguma priešiškai nusiteikusių homoseksualų bijo kad šis įvykis privers juos prisiimti nenorimą įvaizdį – pernelyg politišką ir agresyvų arba pernelyg seksualizuotą karnavališką. Nors visi suvokia kad gėjų ir lesbiečių bendruomenėje yra labai skirtingų žmonių, vis dėlto paradas pateikia juos visuomenei ant lėkštutės, ištraukia iš saugaus nematomumo ir leidžia pasakyti „Aha, tai štai kaip jie atrodo“.
Gėjų eitynių dalyvis
Lietuviški ginčai apie gėjų paradą (greičiausiai vis dėlto pas mus jis bus užvadintas eitynėmis, idant užsitrauktų mažiau visuomenės pykčio) leidžia suprasti, kad jame svarbiausia yra parodymas kokie yra Lietuvos gėjai ir lesbietės, bei kokios visuomenės reakcijos į jį yra siekiama ir laukiama. Visuomet galvojau apie gay pride‘ą būtent taip – kaip apie parodymą, kad mes esame, mes džiaugiamės kad esame ir mes turime teisę būti savimi. Praėjusį šeštadienį stebėjus Amsterdamo gėjų paradą, beje, pirmą mano gyvenime, suvokimas apie tai kas tai yra ir kodėl to reikia, apsivertė aukštyn kojom. Nors lyginti liberaliausią seksualumo politikoje šalį su Lietuva prasmės yra mažai, tačiau Amsterdamo gay pride‘as leidžia suprasti, kad mes dažnai suteikiame šiam įvykiui neteisingą, mano manymu, atspalvį.
Tarptautinės žmogaus teisių stebėjimo organizacijos Amnesty International valtis
Nepaisant to, kad Amsterdamas ilgą laiką nešiojo ir vis dar bando neprarasti gėjų sostinės vardo, gėjų paradas ant vandens nėra toks šokiruojantis ir karnavališkas kaip daugelyje valstybių. Nuogumo jame mažai, o pagrindinis tikslas nėra iššūkis ir provokacija, bet labiau emancipacijos ir įvairovės šventė. Kadangi visa šalies žiniasklaida atkakliai stebi, kas ir kaip dalyvavo ar nedalyvavo šiame įvykyje ir kodėl, daugelis politikų, visuomeninių organizacijų, didelių įmonių ir kitų visuomenės veikėjų stengiasi vienu ar kitu būdu sudalyvauti. Dalyvavimas ar nedalyvavimas parade turi reikšmę, todėl tie, kam rūpi visuomenės nuomonė, visuomet turi elgtis apgalvotai. Šiemet pirmąkart parade ant vandens oficialiai dalyvavo Olandijos Švietimo ir kultūros ministras, Amsterdamo policijos pajėgos ir Olandijos ginkluotosios pajėgos. Taip pat jau ne pirmą kartą parade pasirodė keletas politinių partijų, tarp jų ir Krikščionys-demokratai, taip pat Amsterdamo meras, ING banko, kuris šiemet yra pagrindinis įvykio rėmėjas, darbuotojai, bei daugybė visuomeninių organizacijų ir įmonių. Dalyvavimas parade anaiptol nereiškia savo seksualinės orientacijos paskelbimo, tačiau išreiškia poziciją, kad visuomenės įvairovė yra svarbus jos gerovės elementas.
Olandijos Krikščionių-Demokratų partija. Užrašas skelbia: „Šventoji valtis!“
Stebint keturias valandas plaukiančias per svarbiausias Amsterdamo upes ir kanalus parado valtis peršasi mintis, kad seksualinė politika gali rūpėti visiškai nieko bendro su seksualumo reikalais neturintiems visuomenės veikėjams, o būti „gay friendly“ yra gero įvaizdžio dalykas. Įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms, įvairioms žiniasklaidos priemonėms ir politinėms partijoms šis įvykis yra svarbi jų reklamos dalis. Štai IBM ir SHELL bendra valtis buvo pasipuošusi didžiuliu užrašu „Personal pride = Company pride” (Individualus pasididžiavimas = Įmonės pasididžiavimas). Neseniai Seimo narys Petras Gražulis sakė, kad jaunimui yra peršama mintis, kad homoseksualumas yra europietiška ir gerai. Per gay pride‘ą panašiai ir yra, tik ne seksualinė orientacija yra šiuo atveju vertybė, o pripažinimas, kad įvairovė ir laisvė būti savimi yra visuomenės gerovės garantas. Daugelis parado dalyvių yra ne gėjai, lesbietės, biseksualai, transseksualai ir kitų seksualinių mažumų atstovai, o žmonės demonstruojantys savo solidarumą ir politinę poziciją. Nesvarbu, ar tarp įmonių darbuotojų yra seksualinių mažumų atstovų ar nėra, viešas tolerancijos pozicijos išreiškimas yra galimybė pritraukti dėmesį ir dalies visuomenės simpatijas. Taip, tik dalies, nes ne visa visuomenė yra tolerantiška ir liberali, tačiau ta dalis, kuri nori matyti per paradą išreikštas idėjas ir pozicijas yra jauna, labiau išsilavinusi, labiau pasiturinti ir aktyvi visuomenės dalis, todėl daugeliui visuomenės veikėjų jame dalyvauti verta.
Gėjų eitynės, paradas ar demonstracija, kad ir kaip šį įvykį pavadinsi, leidžia kartu paliesti daugybę kitų visuomenės problemų, apie kurias niekas paprastai nesiryžta kalbėti. Tarp šūkiais papuoštų valčių vienos ryškiausių yra „AIDS Foundation tiki saugiu seksu“ šalia popiežiaus nuotraukos ir „Violence = 4 Pussies” (mano gana laisvas vertimas būtų „Smurtas tik silpniems“). Taip pat paliestos tokios temos kaip krikščionybės suderinamumas su homoseksualumu, įvairių etninių grupių problemos su tolerancija seksualinėms mažumoms. Visa šita gausybė įvairių idėjų, išreikštu per vieną tolerancijos ir laisvės dieną parodo, kad gay pride įvykis anaiptol nėra vien gėjų ir lesbiečių reikalas, taipogi tai nėra savęs ir savo privataus reikalų demonstravimas ar vien visuomenės provokacija. Tai yra galimybė saugiu, gražiu ir visuomenei priimtinu būdu atkreipti dėmesį į tas problemas, kurios eina šalia diskriminacijos ir įvairių viešumoje neleistinų temų, tokių kaip smurtas ir seksas.
Tarptautinės organizacijos AIDS Foundation valtis : „Aids Foundation tiki saugiu seksu“
Amsterdame gėjų paradas ant vandens yra organizuojamas jau nuo 1996 metų. Aišku, kad Olandijos parado tikslai ir apipavidalinimas yra gana toli nuo Lietuvos kontekstui aktualių problemų. Mažai tikėtina, kad didelės Lietuvos įmonės, finansinės ir politinės jėgos bei valstybinės institucijos matytų dalyvavimą tokiame renginyje kaip teigiamo įvaizdžio kūrimą. Greičiausiai, kad Lietuvos gėjų eitynės ir turėtų labiau pabrėžti kitokį aspektą – žmogaus teisių ir tolerancijos svarbą. Tačiau vis dėlto, man yra gaila, kad Lietuvoje daugelis gėjų, lesbiečių ir netgi jiems simpatizuojančių ir tolerantiškų heteroseksualų nepalaiko gėjų parado idėjos, suvokdami jį kaip seksualinės orientacijos paskelbimo, demonstravimo ir reprezentavimo įvykį, o ne kaip politinės pozicijos už įvairovę, atvirumą, saviraišką ir laisvę būti savimi išreiškimą.
GayLine nuoširdžiai dėkoja betty už straipsnį bei nuotraukas.