Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 367, komentarų: 5
Renginiai
PSO išbraukė homoseksualumą iš ligų klasifikacijos 05/17 - 05/17
Tarptautinė diena prieš homofobiją 05/17 - 05/17
Visi renginiai »Reklama
Tiesa pati Jus suras (arba Vedęs gėjus ieško laimės)
Autorius GayLine.LT, trečiadienį, 2005.01.26 21:44. Perskaityta 23664 kartus
Sveiki! Man 27 metai, aš noriu papasakoti Jums apie save. Gal jums ši istorija pasirodys neįtikėtina, bet visa kas nutiko yra tikra tiesa. Noriu kalbėti apie tai, kad kiekvienas iš Jūsų surastų savo gyvenimui kelią atitinkantį Jūsų tikrąjį AŠ. Kiek save pamenu, visada į vaikinus žiūrėjau kiek kitaip, nei i merginas. Dar būdamas mažametis jaučiau, kad vaikinai mane domina labiau, nei priešingoji lytis. Metams bėgant, pastebėjau, kad mano požiūris šia tema skiriasi nuo aplinkinių žmonių požiūrio ir pradėjau galvoti, kad su manimi yra kažkas negerai. Valingai slopinau savo polinkį į vyrus ir stengiausi bendrauti su merginomis. Dabar galiu pasakyti, kad gyvenau meluodamas pats sau.
Nesavas gyvenimas
Mano siekis pakeisti save patį buvo toks didelis, kad ryžtingai žengiau per vestuvinį kilimą. Būdamas vedęs, keletą sykiu turėjau slaptų pasimatymų su vyrais ir pajutau, kad jie man suteikė didžiulį pasitenkinimą, pajutau tikrą ir taip trokštamą išsipildymą. Aš jau buvau vedęs penkerius metus ir pasaulį suspėjo išvysti mano sūnus. Tai buvo didžiausia laimė, kurią man atnešė gyvenimas santuokoje. Per visus tuos metus vis dažniau susimąstydavau, kad gyvenimas su moterimi, nors ir padovanojęs man sūnų, neatneš tikrosios laimės, kuri man skirta. Nors mylėjau ir myliu savo atžalą, jaučiau, kad nepajėgsiu tiek savęs aukoti, kad sugebėčiau toliau gyventi su moterimi.
Iki šiol nesuprantu kodėl pakreipiau savo gyvenimą tokia vaga, kokia jėga mane vertė taip pasielgti!?
Jaučiuosi neišsipildęs, nepilnavertis, nusivylęs, kad pasirinkau tokį kelią i savo ateitį. Dabar sakau sau, kad mano gyvenimas yra ne toks koks turėtų būti. Neturiu draugo, apie kurį nuolatos svajojau, kurį mylėdamas eičiau per gyvenimo džiaugsmus ir rūpesčius. Juk taip turiu gyventi, taip man kuždėjo mano svajonės! Troškau pradėti tokį gyvenimą kurio norėjau aš, o ne mano giminės ar aplinkiniai žmonės. Prisipažįstu, kad labai bijojau permainų, bet mintys apie „naująjį gyvenimą“ stiprino mano dvasią. Pagaliau didysis lūžis įvyko ir į mano gyvenimą atėjo vyriškis, kurį įsimylėjau iki ausų, tai buvo žmogus, už kurį, pirmąkart gyvenime, buvau pasiruošęs paaukoti gyvybę. Kiekviena jo šypsena, kiekvienas judesys man teikė palaimą. Nuolat galvojau apie jį - apie mus, kaip nuostabu butų gyventi kartu, nuolat būti šalia. Išlindau tarsi į saulę iš rūsio prieblandos ir mano gyvenimas nusidažė vaiskiausiomis spalvomis, kurių anksčiau nė neparegėjau.
Sunku tai aprašyti ir nebandysiu to daryti, bet atsimenu pirmąjį mūsų slaptą pasimatymą, kurio abu ilgai laukėme. Tos penkios valandos, kurias praleidome viešbučio kambarėlyje kalbantis ir susipažįstant mūsų kūnams tapo langu į mūsų ateitį. Buvo nuostabu, nors abu buvome suglumę ir neryžtingi. Tos pirmosios minutės amžiams išliks atminty. Mūsų padėtį komplikavo neeilinė situacija, nes Jis - mano žmonos brolis. Nežiūrint į tai ir į kitas nemalonias situacijas kurios mūsų laukė, nusprendėme pradėti bendrą gyvenimą. Sunkiausiomis akimirkomis gelbėjome vienas kitą ir galėjom pasitikėti tik vienas kitu.
Retkarčiais kildavo mintis, niekam nepranešus imti ir išvykti, kur nors toli toli į tolimą šalį, bet abu žinojome, kad privalome pakelti visas negandas. Tai buvo vienas iš sunkiausių mano gyvenimo etapų. Dabar esame kartu, labai laimingi ir įsimylėję, taip karštai kaip ir tą dieną, kai supratome atradę savąją Meilę. Niekada netikėjau, kad sugebėsiu taip mylėti, kad manyje yra tiek meilės! Tik gailiuosi, kad beprasmiškai gadinau gyvenimą, tai jaunai merginai, kuri keletą metų buvo manąją žmona. Žinau, kad ji man atleido, tai liudija mūsų draugystė dabar ir neprarandu vilties, kad paaugęs sūnus supras mane ir nenuteis. Belieka prašyti visų Jūsų, kurie skaitysite mano pasipasakojimą, kad pajutę savyje „kitoniškumą“, nemanykite, kad tai kažkas bloga. Nesuklyskite taip, kaip aš suklydau, neapgaudinėkite savęs, nes tiesa pati Jus suras. Mes taip pat esame žmonės ir verti gyventi taip, kaip širdies gilumoje trokštame. Dabar aš laimingas, turiu mylimąjį ir jo didelę meilę, o jis turi mane ir didžiuojasi mano sūnumi kartu su manim.
Sebastian
Komentarai (15)
pastebėjote klaidą?Komentarai
Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs
2005-01-27 01:31:00
uhh neturiu nuomones neturiu priekaistu nes patikau ir likau mintimis laimingas nes zmogus surado tikraja savo laime:)
Anonimas
2005-01-31 22:40:30
Ka cia beprikomentuosi... :) Belieka tik pasidziaugti Jusu Meiel, pasisildyti prie jos ir palinketi jums abiems ilgu Meiles metu....
Anonimas
2005-02-06 15:32:29
Labai svelniai papasakota. Bet kai reikia ryztis siam zingsniui pritruksta jegu. noreciai kaip nors susitikti Jus ir pasikonsultuoti. O tai noretusi pasielgti panasiai
Anonimas
2005-02-09 02:35:44
Is tiesu sveikintinas pavyzdys( cia del zmogaus ryzto skirtis su zmona). Paciam teko tokia "laime " draugaut net su dviem vedusiais vyriskiais. Pirmasis pats prisipazino esas vedes, o antrasis melavo. Beabejo, jie su zmonom skirtis net neketino. O kam? Tegaliu pasakyt viena, kad mes gejai galbut pastovumu ne itin pasizymime, bet vede ar bisex yra dar blogesnis variantas. Daug del ju prisikankinau ir prisiverkiau. Po antro karto sakau drasiai - vedusiu man jau gana. Jie visi vienodi, tik meluoja ne tik mums, bet dar ir zmonoms ir vaikams. Gejai, pries draugaudami su vedusiais rimtai pasvarstykite ar verta...Be to uzuojauta skyriu ne jiems, bet ju zmonoms ir vaikams.
Anonimas
2005-02-15 15:03:29
nu fainai rimtai kad jis atrado tai, ko visa laika sieke. Taciau kas bus su tuo vaiku - jo atzala? Kaip kiti reaguos? Kaip dabar tai jo 'zmonai'? JUk negalima vien tik ziureti saves, kad vat rado nauja meile, ir viskas, reikia skirtis. Na cia sunku kazka teisti ar ginti, tiesiog tai GYVENIMAS ir kovojimas del LAIMES! Tik tas pats kovojimas tegul nebuna toks primityvus ir savanaudiskas.
2009-12-21 11:24:42
Graži istorija. Stiprus noras nuslėpti savo orentaciją, šiam žmogui padovanojo sūnų, o ryžtas - meilę, palaimą judviejų sieloms ir širdims. Koks paradoksas: mylimuoju tapo žmonos brolis :)
Anonimas
2010-10-23 01:02:05
Cituoju Citatos pabaiga.
Leiskite paklausti. Tai kokio velnio ejote tuo vedybiniu kilimu? Prisidaro vaiku, ir dar sako kad be galo ji myli. As manyciau kazkaip kitaip. Taip pat turiu tokia pacia nuomone kaip ir ''''Anonimas" treciasis. Gana mustis i krutine ir sakyti esu gejus, nors istikruju esas bisex. Neviedmainiaukit zmones.Jei esi bi tai ir ieskok bi, jei gay tai ir.... Tikrai neteisiu, neesu Dievas. Manau uzteks, nes tikrai zmones yra keisti sutverimai....
2011-04-11 21:09:24
Net nesitiki, kad tikram gyvenime būna, lyg iš kokio romano ištraukta. Vargšė moteris ta. :D
2012-03-06 00:44:00
Zmonos brolis... WOW. Na cia reikia sugebet... Viskas labai grazu, tik, kad brolis seses nemyli, tai cia faktas...
2012-06-25 15:29:07
va cia tai istorija, net sugriaudino, teisingai pasielgiai, laimes jums abiems ... :''(
2013-10-02 23:10:50
Tu fainas žmogus. Užjaučiu visus tuos kurie sau susigadina gyvenimus, bandydami save apgauti, prisidaro vaikų ir gyvena be laimes jausmo. Man tik 17 bet pats sau pripažįstu koks esu, to nors neviešinu, bet jeigu sužinotų tegul žino, juk gyvename tik vieną kartą tai gyvenkime ji kaip norim, nesivarzykime
gayline.lt © Forter group 1995-2011 | atsegtukas