Šiuo metu yra prisijungę 25 svečiai ir 0 narių Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
Pranešk!

Apklausa

Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 337, komentarų: 5

Reklama



Autorius V. Š., šeštadienį, 2010.12.11 11:00. Perskaityta 18498 kartus

Lietuva nepriklausoma jau du dešimtmečius, prieš šešerius su puse metų atsivėrė Europos Sąjungos sienos, tačiau mūsų visuomenė ne ką toliau pažengė nuo sovietinio mąstymo kalbant apie mažumų teises mūsų šalyje.

Būti kitokiu...Būti kitokiu...

Atrodo, esame laisvi. Esame laisvi reikšti savo mintis, drąsiai skelbiame savo politines pažiūras, religinius įsitikinimus, giname savo teises. Tačiau kartais akivaizdu, kad šios laisvės yra tik garsiai trimituojamos. Susidūrus su realybe išaiškėja, kad anaiptol taip nėra. Nesame mes laisvi atvirai reikšti savo mintis, pozicijas, negalime drąsiai pasakyti, kad priklausome kokiai nors tautinei mažumai, judėjimui, esame kitokios seksualinės orientacijos.

Mūsų visuomenė dar nepasirengusi priimti „kitokius“ žmones. Lietuvoje atviros diskusijos apie lytinę orientaciją vis dar sukelia priešingas reakcijas. Didžioji mūsų visuomenės dalis mano, kad kovodamos už savo teises seksualinės mažumos peržengia ribas, kad tai jau tampa mados dalyku ir tam tikra prostitucija. Tačiau pamažu tai bandoma keisti, skleisti kitokią patirtį, nors, žinoma, tai daryti sekasi labai sunkiai. Mat lytinės orientacijos tema glaudžiai susijusi su asmeniškais žmonių išgyvenimais ir vis dar yra viena jautriausių daugelyje pasaulio visuomenių (ne išimtis ir Lietuva). Tačiau kalbėti apie tai būtina visų pirma dėl to, kad seksualinis identitetas, su juo susiję emociniai potraukiai būdingi kiekvienam brandžiam žmogui. O nuo kiekvieno žmogaus gerovės priklauso ir visos visuomenės gerovė.

Šiuolaikinis mokslas homoseksualumo ar biseksualumo nebelaiko nei liga, nei iškrypimu. Štai jau psichoanalizės pradininkas Zigmundas Froidas dar 1935 m. yra pasakęs, kad „homoseksualumas tikrai nėra privalumas, tačiau jo nereikia gėdytis, tai nėra yda ar degradacija. Be to, jo negalima klasifikuoti kaip ligos“.

Būti homoseksualu net ir XXI amžiaus visuomenėje nėra privalumas. Visuomenės tolerancijos tyrimo “Lietuvos tolerancijos profiliai: sociologinis tyrimas”, atlikto 2003 m. pabaigoje visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimo centro “Vilmorus”, duomenimis, seksualinės mažumos yra viena labiausiai be pagrindo nukenčiančių ir į socialinę atskirtį patenkančių asmenų grupių. Šio tyrimo metu išaiškėjo, kad kas ketvirtas Lietuvos gyventojas nenorėtų kaimynystėje gyventi su homoseksualios orientacijos asmeniu, o kas dešimtas apklaustasis sutiko, kad visais atvejais galima pateisinti tai, kad darbdavys atsisako į darbą priimti homoseksualą. Tačiau kitas tyrimas, atliktas įvairiose Europos šalyse Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos ir paskelbtas Tarptautinę kovos su homofobija dieną (gegužės 17 d.), tarp jų ir Lietuvoje, parodė ir teigiamų dalykų. Štai, pavyzdžiui, mūsų šalyje seksualinių mažumų teisės užtikrinamos geriau nei kaimyninėse valstybėse (Latvija, Lenkija, Baltarusija) ar tokiose šalyse kaip Graikija, Italija, Lichtenšteinas ir Malta, tačiau Lietuva vis dar atsilieka nuo daugumos kitų Vakarų Europos valstybių. Mūsų šalis teigiamai įvertinta už tai, kad įstatymai draudžia diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu įsidarbinant, numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimus, kuriais skatinama neapykanta dėl seksualinės orientacijos, tačiau nurodyta, jog Lietuvoje ribojama homoseksualų susirinkimų laisvė. Tyrime atskleista, kad liberaliausios seksualinių mažumų atžvilgiu yra Švedija, Norvegija, Nyderlandai, Islandija ir Jungtinė Karalystė.

Lietuvos teisinėje bazėje seksualinių mažumų teisėti interesai, galima sakyti, dar tik pradedami pripažinti. Vienas esminių teisės aktų, draudžiančių diskriminaciją dėl lytinės orientacijos, yra Lygių galimybių įstatymas. Jis užtikrina, kad „būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos lygios žmonių teisės bei uždrausti bet kokią tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ir įsitikinimų“.

Tuo tarpu plačioji visuomenė dar tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius pripažįstant “kitokius” žmones, priimant juos į savo gretas darbo kolektyvuose, šeimose, pagaliau gatvėje. Tačiau daugelis kritiškai nusiteikusiųjų prieš seksualines mažumas tam įnirtingai prieštarauja ir sako, kad jos šokiruojamomis demonstracijomis, įžūlia išvaizda tik dar labiau atsiskiria nuo visuomenės. O šių demonstracijų, taikių eitynių tikslas tikrai nėra išsiskirti iš minios, atgrasyti žmones ir skleisti baimę bei nepasitikėjimą. Tie žmonės tiesiog nori parodyti, kad jie yra tokie kaip ir visi, kad jie nori gyventi šalia mūsų ir būti priimti į bendruomenę, o ne tūnoti kur nors paribyje.

Tačiau tenka pripažinti, jog kad ir kaip garsiai šauksi, greitai nieko nepakeisi, tolerancija reikalauja laiko. Be to, žiniasklaida šią žmonių grupę pateikia labai agresyviai, ja naudojasi reitingams padidinti. Apstu šou, sensacijų, ekspresijos, tačiau elementarios specialistų informacijos ar švietimo šia tema nėra. O kaip elgtis seksualinių mažumų tėvams, draugams, mokytojams? Kur kreiptis, kad padėtų juos priimti tokius, kokie jie yra, nebandyti keisti, perauklėti? Paramos reikia ne tik seksualinių mažumų atstovams, kad jie galėtų įsitvirtinti visuomenėje ir jaustųsi visateisiai jos nariai, bet ir jų tėvams, giminėms.

Per televiziją matydami Seimo narių išsišokimus kovojant už „neiškrypusią“ Lietuvą darosi akivaizdu, kad mums dar daug ko reikia mokytis, bet labiausiai - tolerancijos priimti tokį žmogų, koks jis yra, kokios bebūtų jis odos spalvos, religinių įsitikinimų, tautybės. O tokie Seimo nariai nedaro garbės nei Lietuvai, nei sau patiems, tai yra greičiausiai tik noras atkreipti į save dėmesį bet kokiomis priemonėmis. Nebūtų nuostabu, jei jie išeitų protestuoti ir prieš žydus, arabus ar kinus...

Svarbiausia, kad mes, saugodami savo vertybes, nepamintumėme žmoniškumo, kad suprastumėme, kad yra ir kitaip mąstančiųjų, kitaip besirengiančiųjų, kitą Dievą išpažįstančių žmonių. Ir svarbu nepamiršti, kad žmogaus laisvė baigiasi, kai prasideda kito žmogaus laisvė.

Autorius V.Š.


Šis straipsnis - Tolerantiško jaunimo asociacijos vykdomo projekto "Kovok už save - už LGBT teises" vienas iš veiklos rezultatų. Projektą remia Nyderlandų karalystės ambasada Vilniuje ir Nyderlandų karalystės užsienio reikalų ministerija.

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis

klounoakimis

2010-12-11 14:32:19

laisve laisve... amzina siekiamybe... vienadien galvojau, kas yra "nepageidaujami" siandien Lietuvoje? ogi visi, kas turi lukesciu-reikmiu is salies biudzeto...

glee

2010-12-11 15:41:55

šis paveikslėlis yra ant mano skype :D

Ozhys

2010-12-11 16:21:42

Tarybinę Lietuvą liaudis sukūrė,
Už laisvę ir tiesą kovojus ilgai.
Kur Vilnius, kur Palanga, Baltijos jūra,
Ten klesti mūs miestai, derlingi laukai.

Europos Sąjungoj šlovingoj,
Tarp lygių lygi ir laisva,
Gyvuok per amžius, būk laiminga,
Brangi Tarybų Lietuva!

Į laisvę mums Leninas nušvietė kelią,
Padėjo kovoj didi rusų tauta.
Mus Seimas veda į laimę ir galią,
Žmonių mūs priešybė kaip plienas tvirta.

Europos Sąjungoj šlovingoj,
Tarp lygių lygi ir laisva,
Gyvuok per amžius, būk laiminga,
Brangi Tarybų Lietuva!

Tėvynė abejinga, mes bijom pavojų,
Tebūna padangė taiki ir tyra.
Mes žodžiu sukursim didingą rytojų,
Ir žemę nušvies populizmo aušra.

Europos Sąjungoj šlovingoj,
Tarp lygių lygi ir laisva,
Gyvuok per amžius, būk laiminga,
Brangi Tarybų Lietuva!