IX. Homoseksualios šeimos

Šiuo metu yra prisijungę 12 svečių ir 0 narių Jūs esate neprisijungęs | | registruotis |

Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė

Pranešk prokuratūrai »

Apklausa

Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 341, komentarų: 5

Renginiai

Žmogaus teisių diena 12/10 - 12/10

Visi renginiai »

Reklama

Mūsų bičiuliai

Autorius TJA, penktadienį, 2011.04.08 11:50. Perskaityta 19259 kartus

Ar egzistuoja ilgalaikiai homoseksualūs santykiai?

Lesbiečių šeima

Labai dažnai tenka girdėti, esą homoseksualūs santykiai yra paremti tiktai seksu ir negali būti ilgalaikiai, skirtingai nei heteroseksualūs santykiai, kurie yra paremti meile, tarpusavio pagarba ir supratimu. Tačiau tai tėra neteisingas stereotipas.

Tiesa, kad Lietuvoje ir kitose šalyse, kuriose požiūris į homoseksualumą yra panašus, homoseksualios poros yra mažiau pastebimos. Tai nėra nuostabu - juk homoseksualių žmonių yra mažuma, taip pat dauguma iš jų yra linkę ne tik neviešinti savo asmeninio gyvenimo, bet ir kruopščiai jį slėpti, norėdami išvengti aplinkinių pasmerkimo.

Tačiau šalyse, kuriose homoseksualumas yra laikomas įprastu dalyku, nieko nestebina nei ilgalaikiai homoseksualūs santykiai, nei homoseksualios šeimos.

Puikus tokios šeimos pavyzdys yra Jay ir Bryan iš Kalifornijos, JAV, kuriantys Youtube kanalą „Gėjų šeimos vertybės“ (angl. Gay family values) www.youtube.com/depfox . Jų įrašai apie šiaip jau niekuo neišsiskiriančią šeimą sulaukė didžiulio populiarumo būtent dėl to, kad juose puikiai parodoma, jog homoseksuali šeima yra tokia pat kaip heteroseksuali.

Kodėl turėtų būti įteisintos tos pačios lyties santuokos/partnerystės?

Teisę į santuoką nustato Lietuvos Respublikos konstitucijos 38 straipsnis: „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters susitarimu“. Dėl tokio apibrėžimo laikoma, kad vienos lyties žmonių santuoka Lietuvoje nėra galima, nors tokia nuostata prieštarauja kitam straipsniui, teigiančiam, kad „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“. Šis vidinis Konstitucijos nenuoseklumas turės būti išspręstas ateityje.

Partnerystė – tai panaši į santuoką sąjunga, leidžianti naudotis kai kuriomis santuokos suteikiamomis teisėmis. Deja, kol kas Lietuvoje partnerystė galima tik tarp priešingos lyties partnerių, o ir jos registravimo tvarka dar nėra patvirtinta.

Vienos lyties santuokos/partnerystės turėtų būti įteisintos nes:
● supaprastintų bendro turto įsigijimą ir dalybas;
● vienam iš partnerių susirgus, kitas jo slaugymui galėtų prašyti atostogų arba sutrumpinto darbo laiko;
● vienam iš partnerių mirus, kitas galėtų paveldėti bendrą turtą nemokėdamas papildomų mokesčių (paveldint turtą pagal testamentą būtina sumokėti mokesčius valstybei), gauti našlio pensiją ar pašalpą;
● partneriai galėtų užsiimti bendru verslu pagal vieną verslo liudijimą (dabar tai leidžiama tik giminaičiams ir sutuoktiniams)
● nėra priežasties, kaip tai galėtų pakenkti heteroseksualioms šeimoms.

Ar vienos lyties šeimoms turėtų būti leista įsivaikinti?

Šis klausimas labai dažnai ir audringai aptarinėjamas kalbant apie LGBT teises. Dažniausias ir bene vienintelis įsivaikinimo priešininkų argumentas yra tas, kad vaikas tokioje šeimoje užaugs taip pat homoseksualus. Tačiau atlikta daugybė tyrimų, kurių metu buvo stebimos vienos lyties šeimos auginančios vaikus. Jie rodo, kad nėra jokio ryšio tarp tėvų ir vaikų orientacijos. Taip pat nenustatyta ir jokių protinio, fizinio ar psichinio vystymosi nukrypimų tarp vaikų, augančių vienos lyties šeimoje. Šiuos tyrimų rezultatus pripažįsta ir Amerikos psichologų asociacija – didžiausia tokio pobūdžio organizacija pasaulyje, vienijanti daugiau nei 150 000 narių.

Vienintelė reali problema, kuri gali iškilti vaikui dėl jo vienos lyties įtėvių, yra bendraamžių patyčios. Tačiau šią grėsmę kelia ne pats įsivaikinimas, o netolerantiška ir mažai apšviesta visuomenė. Taigi kovoti reikėtų ne prieš įsivaikinimą, o būtent prieš netoleranciją.

Šis straipsnis Tolerantiško jaunimo asociacijos vykdomo projekto „Kovok už save - už LGBT teises“ vienas iš veiklos rezultatų. Projektą remia Nyderlandų Karalystės ambasada Vilniuje ir Nyderlandų karalystės užsienio reikalų ministerija

Gayline.lt pastaba. Savo skaitytojams siūlome jau devintąjį straipsnį iš straipsnių ciklo. Bus tęsinys. Kiti straipsniai: I. Pagrindiniai dalykai, kuriuos turite žinoti apie homoseksualumą II. Ar aš gėjus/lesbietė? III. Homoseksualumo fazės IV. Ar atskleisti savo homoseksualumą? V. Tu ir tavo šeima VI. Tavo santykiai su bendraamžiais VII. Tavo santykiai su mokytojais ir mokyklos psichologu VIII. Homoseksualumo istorija iki šių dienų