Šiuo metu yra prisijungę 60 svečių ir 0 narių Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Birželis - LGBT išdidumo mėnuo
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
COX

Apklausa

Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 372, komentarų: 5

Renginiai

PRIDE mėnuo 06/20 - 06/28

Lietuvoje panaikintas BK 122 07/02 - 07/02

Visi renginiai »

Reklama



Atsiuntė Oxious, ketvirtadienį, 2011.04.21 09:00. Perskaityta 17121 kartas

Skirtingose pasaulio valstybėse LGBT bendruomenė turi skirtingas sąlygas: nuo mirties bausmės už homoseksualius santykius iki galimybės tuoktis ir įsivaikinti. Stebint gerąją Vakarų valstybių praktiką, gali kilti pavydas, tačiau nereiktų užmiršti, kad kiekvienoje iš jų LGBT benduomenė turėjo sunkiai kovoti, kol buvo priimta visuomenėje ir įgijo lygias teises su visais.

Homoseksualūs tėvaiHomoseksualūs tėvai

Pirmiausia LGBT situaciją visuomenėje atspindi tos šalies kultūrinis gyvenimas. Homoseksualumo nestigmatizuojančiose valstybėse vyksta įvairūs LGBT organizuojami renginiai, dažniausiai įvardijami kaip „paradai“. Tai kasmetiniai maždaug savaitės trukmės renginiai: visą miestą puošia spalvotos dekoracijos, vyksta kino filmų festivaliai, parodos, diskusijos, konferencijos, politiniai debatai ir t. t. Ir tik vieną dieną visas miestas išeina į gatves tam, kad kartu parodytų solidarumą su LGBT bendruomene. Ši eisena, kurioje dalyvauja ir politikai, ir universitetai, ir organizacijos bei verslo įmonės, dažnai ir vadinama paradu, nors renginys skirtas ne vien pasilinksminti. Be to, daugelis didžiųjų miestų turi savo gėjų kvartalų, kuriuose įsikūrusios į gėjų ir lesbiečių segmentą orientuotos parduotuvės, barai, viešbučiai, nuolat vyksta įvairūs kultūriniai renginiai. Kai kurios įmonės, tarp savo klientų matančios ir LGBT bendruomenę (kuri, pasak tyrimų, dažnai būna geriau išsilavinusi ir aukštesnių pajamų nei to paties amžiaus heteroseksualai), kuria reklamas, kuriose vaizduojamos homoseksualios poros, naudoja atitinkamą simboliką (pvz., vaivorykštės vėliavą). Naktiniai gėjų klubai, kurių programos daugiau skirtos LGBT bendruomenei, sutraukia minias įvairios orientacijos žmonių. Panašių pavyzdžių toli ieškoti nereikia: Vokietioje, Čekijoje ar Prancūzijoje du rankomis susikibę vyrai nieko nenustebins.

Antrasis aspektas, kuriuo galima nagrinėti šalies draugiškumą LGBT – teisinė sistema. Šalyse, kurios pripažįsta arba yra pakeliui į visišką homoseksualų ir heteroseksualų lygybę, leidžiamos vienalytės santuokos. Jos užtikrina tokią pačią teisinę ir socialinę valstybės pagalbą dviejų gėjų ar lesbiečių sąjungai. Yra valstybių, kuriose taikoma kita teisinė santykių forma, vadinama registruota partneryste. Ji pasižymi mažesniu garantijų ir socialinės apsaugos kiekiu nei santuoka, tačiau didesniu nei gyvenant „susimetus“. Laikoma, kad aukščiausia homoseksualių santykių įteisinimo forma yra leidimas įsivaikinti globos namų auklėtinius. Net jei valstybė taiko skirtingą mokesčių naštą homoseksualioms ir heteroseksualioms poroms, kai kurios įmonės atlygį nustato tokį, kad sumokėjus mokesčius jos darbuotojų poros turėtų vienodą atlygį, nepaisant orientacijos. Kai kuriose šalyse smurtinio nusikaltimo padarymas dėl aukos homoseksualumo yra laikomas sunkinančia aplinkybe.

Panagrinėjus Vakarų pavyzdžius gali pasirodyti, kad gyvename labai blogomis sąlygomis. Tačiau turime ir musulmoniškų šalių pavyzdžių, kai religija taip giliai įleidusi šaknis į teisinę sistemą, kad homoseksualai net baudžiami mirties bausme už savo orientacijos paviešinimą ar seksualinius santykius. Lietuvoje homoseksualumas teisiškai nėra nusikaltimas, todėl kovoti turime ne dėl išlikimo, bet dėl lygių gyvenimo sąlygų.

Svarbu teisingai pasimokyti iš kitų šalių sėkmės istorijų bei klaidų, kad valstybės progresas vyktų teisinga linkme ir kuo didesniu greičiu. Norinčius prie to prisidėti kviečiame prisijungti prie nevyriausybinių organizacijų, kurios kovoja už LGBT bendruomenės teises.


Šis straipsnis Tolerantiško jaunimo asociacijos vykdomo projekto „Kovok už save - už LGBT teises“ vienas iš veiklos rezultatų. Projektą remia Nyderlandų Karalystės ambasada Vilniuje ir Nyderlandų karalystės užsienio reikalų ministerija


Gayline.lt pastaba. Savo skaitytojams siūlome dar vieną straipsnį iš straipsnių ciklo. Bus tęsinys.

Kiti straipsniai:
I. Pagrindiniai dalykai, kuriuos turite žinoti apie homoseksualumą
II. Ar aš gėjus/lesbietė?
III. Homoseksualumo fazės
IV. Ar atskleisti savo homoseksualumą?
V. Tu ir tavo šeima
VI. Tavo santykiai su bendraamžiais
VII. Tavo santykiai su mokytojais ir mokyklos psichologu
VIII. Homoseksualumo istorija iki šių dienų
IX. Homoseksualios šeimos
X. Homoseksualumas ir religija
XI. Tavo sveikata
XII. Antros pusės paieškos

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis

Anonimas

2011-04-21 14:40:52

Iš Lietuvos jau nieko gero nesitikiu... Bent jau savo aplinkoj man numatyt kažkokius tai pokyčius šitoj srityje būtų laaaabai sunku numatyt...

Karlailas

2011-04-21 17:57:15

As uz vienalyte santuoka (ne religine, nes tai visai kas kita, nebent religija tai leidzia), bet pries isivaikinima, nes vaikas turi tureti ir teti, ir mama. Tai tik mano nuomone.

emocija

2011-04-21 23:57:10

bet kartais vaikas neturi nei mamos nei tėčio, todėl auga vaikų namuose - argi taip geriau?:)

Karlailas

2011-04-22 01:50:58

Bet ar vienalyte seima nekraipys vaiko psichikos..?

Sypsnis

2011-04-22 07:15:56

Tyrimai rodo, kad ne.

Karlailas

2011-04-22 15:00:48

Bet ar tu noretum tureti dvi mamas? As asmeniskai uz tradicine seima.

Anonimas

2011-04-22 12:09:58

tikiuosi to artimiausiu metu lietuvoje nebus.

Sunday

2011-04-23 02:22:32

Karlailai, tradicijos, tai ne monolitinis akmuo, nekintantis per amžius. Ar vaikas šeimoje jausis laimingas nepriklauso nuo to, kas sudaro šeimą - du tėčiai, tėtis ir mama. Vaiką traumuoja ne šeimos sudėtis, o aplinkinių reakciją į tokią šeimą.