Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 372, komentarų: 5
Reklama
Mano gyvenimo istorija IV - Spalio 11 d. Atsiskleidimo diena
Atsiuntė Oxious, antradienį, 2011.10.11 14:00. Perskaityta 16560 kartų
Iki 15 metų gyvenau mažame provincijos miestelyje. Gyvenimas tekėjo savo vaga, kaip ir paprasto Lietuvos vaiko. Įstojus mokytis į vieną iš Klaipėdos mokyklų, ir būnant 16 metų dienas toliau leidau kaip ir visi paaugliai: vakarėliai, panelės, bučiniai ... bet jokio sekso. Tačiau atsimenu vieną momentą kada pirmą kartą mintyse panorėjau pabučiuoti vaikiną, jis buvo mano grupiokas, tačiau tai tik ir liko mintyse kurias aš nuvijau kuo toliau.
Mano gyvenimo istorija - Spalio 11 d. Atsiskleidimo diena
Gyvenimas lėkė įprastai kol 19 metų vaikiną pakvietė Tėvynė atlikti savo pareigą. Kariuomenė privertė mane dar kartą pajusti, kad aplink yra ne tik gražios moterys, bet ir patrauklūs vyrai, o mintyse sukosi – „Dieve ką tu čia mąstai, atsipeikėk truputį, susirask paną, kad galėtum normaliai santykiauti, tai gal ir minčių tokių nebus”. Taigi, tik 19 metų aš praradau nekaltybę su mergina kurią vos pažinojau, o vėliau vėl štilis, vėl mintys apie vyrus, vėl bandymas jų atsikratyti, argumentuojant, jog man trūksta reguliaraus sekso. Beliko susirasti merginą, ką aš ir padariau. Mūsų santykiai klostėsi puikiai, taigi netrukus vedybos, tačiau patrauklūs vaikinai buvo pastebimi visur, o mintyse vėl – „bet aš juk ne toks, gal kai atsiras vaikų viskas pasikeis”. Susilaukėme pirmagymio, vėliau sekė antrasis, deja mintys išliko tos pačios. Į XXI amžių sparčiais žingsniais įsiveržė internetas, jame informacija apie homoseksualus, žinoma porno puslapiai ir kita. Man kuo toliau, tuo labiau ta informacija priminė, kad su manimi nėra taip paprasta kaip atrodo, o mintys apie potraukį vyrams darėsi vis gylesnės ir gylesnės. Aš vis laukdavau akimirkos kada vienas liksiu namie, kad galėčiau pažiūrėti gay porno, pabendrauti socialiniame tinklapyje su tokiais pat kaip aš vaikinais, tačiau šeimos turėjimas man neleido tuo mėgautis laisvai. Be jokios abejonės buvo užmegztos internetinės pažintys su daugeliu vaikinų, bet vos pradėjus artimiau bendrauti ir einant susitikimo link, aš pajusdavau neapsakomą pasipriešinimo bangą ir .... mano profilis panaikintas, filmai ištrinti, viskas kas susiję su gėjišku pasauliu išbraukta iš mano gyvenimo. Vėl viskas teka sena rutinos vaga, laikas skaičiuoja mėnesį, antrą, trečią..... – „ne aš negaliu reikia man vėl persisiųsti filmų ir užsiregistruoti”. Štai ruletė vėl sukasi iš naujo ir taip pastarųjų keletą metų kol ....
Pragyvenus santuokoje 10 metų su žmoną, kurią aš labai gerbiu ir savotiškai myliu, eilinį kartą užsiregistravau gayline.lt portale. Kaip ir buvo lemta užsimezgė naujos pažintys ir aš artimiau pradėjau bendrauti su vienu vaikinuku. Bendravimas buvo komplikuotas, aš vedęs, todėl laisvai sėdėti prie monitoriaus negalėjau, jis save taip pat laikantis paslaptyje nuo artimųjų, tačiau vos esant laisvam vakarui su juo kalbėdavomės valandų valandas. Norėdami palengvinti savo dalią pasikeitėme telefonais ir tai buvo pirmas vaikinas sužinojęs mano numerį. Mūsų draugystė tęsėsi ir noras atsiskleisti vis stiprėjo. Vieną vakarą aš pasijungiau filmą „Shelter”, o žmonai paklausus ką čia žiūriu atsakiau – „gražią istoriją apie tikrą meilę tarp vyrų”, tuo kartu viskas taip ir baigėsi, kol neatsigulėme miegoti. Tą vakarą aš pirmą kartą jai ryžausi pasakyti – „na tu matai, kad su manimi kas dedasi, žiūriu filmus apie gėjus, tai man vyrai patinka”. Jos reakcija buvo netikėta, ji tai priemė kaip juoką ir pasakė – „na aš tau to duoti negaliu tai jei nori gali varyti”. Man beliko pasakyti, kad ji žiauriai kieta moteriškė ir neblogą bajeriuką suskėlė, kurio aš nesitikėjau. Tas vakaras baigėsi be jokių rezultatų.
Netrukus atėjus savaitgaliui išvykome su draugų kompanija į pirtį, o ten kaip visada muzika, alkoholis, linksmybės ir tas prakeiktas manojo draugo ilgesys. Ne be reikalo sakoma, kad alkoholis aptemdo sveiką protą, aš tai patyriau savo kailiu.... Viduryje pačių linksmybių išėjau į lauką ir susukau jo numerį, o kur buvus kur nebuvus šalia atsirado žmona. Žinoma, aš jai nedaviau padėti savo telefono, kad girtas nepamesčiau, tačiau moterys juk visada turi tą šeštą jausmą, kad kažkas ne taip ir tas jausmas jos neapvylė. Naktį jai patikrinus skambučių registrą ir aptikus nepažystamą vyrišką vardą pasidarė aišku, jog aš tą kartą nejuokavau, taigi ryte išėjus pasivaikščioti sulaukiau klausymo kas vyksta ir ar aš ka nors turiu. Pasakiau, kad nusiramintų ir nepradėtų spresti šeimos problemų ne laiku ir ne vietoje bei daviau pažadą viską papasakoti vakare.
Vakaras buvo ilgas, ašarotas ir skausmingas. Aš jai papasakojau viską apie savo „antrąjį” gyvenimą, apie esamą internetinį draugą, apie bandymus pabėgti nuo savęs. Mes sėdėjome ilgai apsikabinę vienas kitą tarsi tai būtų mūsų bendros kelionės pabaiga. Tik tada aš supratau kaip stipriai ji mane myli, tik tada suvokiau kaip smarkiai aš jai reikalingas. Ji pakartojo vėl tik jau nebe juokais – „jei tai būtų moteris aš ir jai ir tau iškabinčiau akis, bet dabar aš negaliu konkuruoti su tuo ko aš neturiu, tačiau aš tavęs nepaleisiu, laikysiuosi įsikibusi iš paskutiniųjų”. Manyje irgi ūžė jausmų ūraganas, viena vertus man buvo gaila, kad tarp mūsų niekada nebebus taip kaip buvo, kita vertus širdis pulsavo džiaugsmu, kad aš esu nebe vienas su savo pasauliu. Mes abu sutarėme, kad gyvensime toliau, ypač jog mes ne vieni, yra dar dvi gyvybės kuriems reikalingi tėtis ir mama.
Šią istoriją rašau praėjus vos dviems savaitėms po tos nakties įvykių. Per tą laiką mūsų santykiai su žmona žymiai sušvelnėjo, mes džiaugiamės buvimu kartu, o aš dar džiaugiuos laisvu bendravimu su juo. Žinoma, tai nėra visiškai lengva gyventi ir mylėti du asmenis drauge, nes nesinori įskaudinti nei vieno nei kito, bet kartu tai nerealu kalbėti laisvai apie savo jausmus tarpusavyje tiek su vienu, tiek su kitu. Dabar nuo jos aš nieko nebeslepiu, o ir ji man atsako tuo pačiu atvirumu. Šiandiena mano planuose buvo sudėliotas pirmasis susitikimas su mano vaikinu (nes ji dirba) ir aš grįžęs radau prie lovos raštelį „Pažiūrėk čia” su širdute ir rodykle į stalčių, jį atidarius šmėstelėjo pakelis prezervatyvų skirtų mūsų susitikimu, tai buvo staigmena iš jos pusės, neabejotinai parodanti mūsų atvirų santykių rezultatą.
Aš suprantu, kad sujaukiau gyvenimą jai ir sau, bet mes toliau gyvename kartu ir tikiuosi tas gyvenimas tęsis dar ilgai, nors tikrai trokštu, kad ji sutiktų sau tinkamą žmogų ir mūsų abiejų širdys nebesiblaškytų meilės trikampio labirintuose. Kaip klostysis tolimesnis mūsų gyvenimas tikrai nežinau, tačiau tikrai žinau, kad jis per trumpas gyventi pykčiuose, apgaulėje ir netolerancijoje. Liūdna jog tai supratau taip vėlai, tačiau vyliuosi jog mano istorija padės ne vienam apsispresti pradėti gyventi taip kaip to norėtūsi jums patiems.
Gayline skaitytojas RolandSad.
Prieš trejus metus GayLine lankytojai pirmą kartą pasidalino savo gyvenimo istorijomis: „Mano gyvenimo istorija“.
Šiemet GayLine vėl kviečia Jus papasakoti savo istoriją. Esame labai skirtingi ir kiekvienas mūsų atvejis – individualus. Atsiskleidėte artimiausiai draugei ar draugui ir pajutote, kad tarsi akmuo nuo krūtinės nukrito? Papasakokite, kas įkvėpė šiam žingsniui. Ilgai dvejojote, kol prisipažinote sau ir pasaulis tapo šviesesniu? O gal tėvai, sužinoję apie jūsų lytinę orientaciją, daugiau nebebendrauja? Nedrįstate niekam atsiskleisti? Pasidalinkite savo patirtimi, nuogąstavimais, rūpesčiais ir džiugesiu.
Komentarai (19)
pastebėjote klaidą?gayline.lt © Forter group 1995-2011 | atsegtukas