Likimai. Veidrodyje mačiau ne tai ką norėjau matyti

Šiuo metu yra prisijungę 65 svečiai ir 0 narių Jūs esate neprisijungęs | | registruotis |

Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė

Pranešk prokuratūrai »

Apklausa

Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 373, komentarų: 5

Renginiai

Lietuvoje panaikintas BK 122 07/02 - 07/02

Visi renginiai »

Reklama

Mūsų bičiuliai

Autorius Vytautas Valentinavičius, sekmadienį, 2012.02.26 14:00. Perskaityta 14417 kartų

Lietuva jau keletą metų nepriima lyties keitimo įstatymo, neįgyvendina Europos žmogaus teisių teismo sprendimo, kuris įpareigoja Lietuvą reglamentuoti lyties keitimą, apibrėžti translyčių asmenų gydymo procedūras. Tuo tarpu Europos translyčių asmenų sąjunga (TGEU) nuolatos didina ne tik savo, tačiau ir kitų LGBT organizacijų narių, kompetenciją organizuodama įvairius mokymus, seminarus.

Ričardas Köhler / Vytauto Valentinavičiaus nuotr.

Su Ričardu susipažinome pavasarį kai žavus guvus jaunuolis viename iš TGEU organizuotų seminarų kalbėjo apie translyčių asmenų teises, dalijosi su kitais dalyviais problemomis su kuriomis susiduria translyčiai asmenys savo šalyse, didelį dėmesį skirdamas sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių kokybe itin dažnai šie nusivilia.

Vieną sekmadienio vakarą mudu susitikome Edinburge, sėdėdami viešbučio kambaryje šnekučiavomės apie tai kas nutylima, ko mes labai dažnai nedrįstame paklausti. Pokalbį Ričardas pradėjo pasakodamas apie save, savo gyvenimą, kuris sulaukus dvidešimties pasikeitė iš esmės.

Lyties keitimas prasideda ne nuo medicininės intervencijos

„Dar būdamas dvylikos mąsčiau apie tai, kad matau veidrodyje ne tai ką norėčiau matyti, ne tai kaip aš jaučiuosi mąstydamas apie save, savo lytį. Transseksualumo (kitimo) mintis visada buvo su manimi. Visos mano dvejonės, mąstymas apie vyriškumą, mano kūną, lyties keitimą truko aštuoneris metus. Šis laikotarpis buvo itin sudėtingas, galiausiai supratau, kad mano mintys ir mano kūnas turi sutarti“, - apie save pasakojo pašnekovas.

Kalbėdamas apie kitimo pradžią Ričardas teigė, niekada rimtai nemąstęs apie veiksmų seką, tiesa prisiminė, kad galvojo apie hormoninį gydymą, krūtų pašalinimą, tačiau anot pašnekovo, viskas pasisuko kita linkme.

„Pirmojoje mano darbovietėje, po universitetinių studijų, elektroninius laiškus gaudavau į savo pašto dėžutę, kurios adreso pradžią sudarė vardas ir pavardė. Darbdaviai paaiškino, kad negalima naudoti slapyvardžių. Tuomet, praėjus pirmajai darbo savaitei nusprendžiau pasikeisti savo vardą ir pavardę, - pasakojo Ričardas, - o po aštuonių mėnesių nuėjau pas savo viršininkę ir pranešiau apie apsisprendimą keisti lytį. Du metus gyvenau tik pakeitęs vardą ir pavardę, nevartojau hormonų, man nebuvo atlikta jokių operacijų. Darbdaviai ir kolegos, nors ir dirbau Vokietijos Vidaus reikalų ministerijoje, reagavo ramiai, nebuvo su jais didesnių sunkumų. Taigi, tai buvo 2005 metai, o medicininį gydymą pradėjau 2006 – aisiais“, - apie save pasakojo Ričardas Köhler.

Anot pašnekovo, lyties keitimas ilgai trunkantis procesas, kuris prasideda ne nuo medicininės intervencijos, o žymiai ankščiau, tad ir tikslios datos, anot Ričardo, kada prasidėjo jo paties kitimas nustatyti neįmanoma. Tai visą gyvenimą trunkantis procesas, nuolatinė, sąveikos su kitais naujajame socialiniame vaidmenyje, pamoka.

Stengdamasis prisiminti iššūkius su kuriais susidūrė lyties keitimo proceso metu Ričardas užsiminė, kad tai sunkiausia pokalbio dalis, kadangi tenka prisiminti išgyvenimus apie kuriuos nesinori kalbėti, norisi juos pamiršti.

Translyčio kasdienybė - užgauliojimai ir smurtas gatvėje

„Viena iš priežasčių kodėl aš pradėjau gydymą buvo ta, kad aš buvau jau apsisprendęs kaip aš turėčiau atrodyti, kita vertus aš nesijaučiau saugus gatvėje. Žmonės galėjo nutuokti apie mane, negalėjau pasitikėti jais tikintis, kad jie priims mane tokį koks aš esu. Jaunuoliai gatvėje priekabiavo prie manęs, patyriau užgauliojimų. Negalėjau leisti to, ką daugelis transseksualų patiria - yra sumušami, išniekinamai gatvėse“, - apie sunkumus su kuriais susidūrė lyties keitimo metu pasakojo Ričardas.

„Pamenu mano vadovė itin dažnai painiodavo mano vardą, kviesdavo mane senuoju vardu. Aš tiesiog nereaguodavau, o kolegos klausdavo jos į ką ji kreipiasi, ji pasijusdavo ne itin jaukiai ir pasitaisydavo“, - prisiminimais dalijosi jaunuolis.

„Sudėtingiausia buvo pasikeisti asmens dokumentus, kadangi Vokietijoje iki 2011 metų vasaros, kai Konstitucinis teismas paskelbė nutarimą dėl reikalavimo translyčiams asmenims būti sterilizuojamiems teisėtumo, buvo nekeičiami asmens dokumentai kol asmuo keičiantis lytį nesisterelizavęs. Taigi, iki šio nutarimo mano asmens dokumentuose buvo pakeisti vardas ir pavardė, bet ne lytis“, - apie dokumentų keitimą pasakojo Ričardas.

Vienas iš didžiųjų tų dienų iššūkių – keliavimas po pasaulį. Nepakeitus dokumentų, kuriuose pažymėta moteriška lytis, kuri jau tuo metu nesutapo su Ričardo išorine išvaizda, apribojo jaunuolio keliones po pasaulį, ypatingai tokias šalis kaip Rusija ar Jungtinės Valstijos, kuriose transseksualams taikoma kūno patikra, šie verčiami dalyvauti apklausose.

Transseksualai turi teisę kurti šeimas

Anot pašnekovo transseksualai turi teisę, kaip ir kiekvienas iš mūsų, kurti šeimas. Ričardo įsitikinimu, niekas negali reikalauti sterilizuoti transseksulų prieš jiems apsisprendžiant keisti lytį.

„Istorija mena kai naciai XX a. šeštame dešimtmetyje Švedijoje sterilizavo neįgalius asmenis tikintis, kad jie nebesidaugins“, - skaudžią istorijos tiesą priminė TGEU pirmininkas Ričardas Köhler.

Iki keičiant lytį, transseskualai dažnai būna sukūrę šeimas, turi vaikų, bet itin retai sulaukia pagausėjimo naujoje šeimoje. Vis dėlto yra atvejų, kai po lyties keitimo transseksualai susilaukia, ir ne vieno, kūdikio šeimoje. Gausu translyčių, kurie apskritai nemąsto apie reprodukciją. Viena vertus tai lemia nusistovėjusi visuomenės nuomonė, kad transseksualai negali turėti vaikų, kita vertus dėl vartojamų hormonų, kurie apsunkina apvaisinimo procesą.

„Aš turėčiau pamąstyti apie tai, - paklaustas ar norėtų susilaukti vaikų, kalbėjo Ričardas. - Man 31 taigi, jei nuspręsčiau turėti vaikų, reikėtų atstatyti biologines kūno funkcijas, nutraukti hormonų vartojimą. Nebūtų taip paprasta, turėčiau apie tai pagalvoti, tai rimtas ir atsakingas sprendimas“, - svarstė pašnekovas.

Ričardas džiaugėsi, kad jis vienas iš nedaugelio tų, kurie išlaikė itin gerus santykius su savo biologine šeima. Žinoma, jiems nebuvo lengva, iš pat pradžių vienas su kitu nekalbėjo, stengėsi bendrauti labiau apie kasdienius dalykus nei lyties keitimą.

Prabėgo daug laiko kai Ričardo mama ištarė mylinti jį tokį koks yra, kad ji juo didžiuojasi. Šių žodžių Ričardas itin ilgai laukė iš savo artimųjų. Baigdamas pokalbį jaunuolis tarstelėjo, kad daugelis tėvų taip ir nesugeba suprasti, susitaikyti su savo vaiko apsisprendimu, todėl vaiko ir mamos santykiai nutrūksta negrįžtamai.