Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 338, komentarų: 5
Renginiai
Tarptautinė Tolerancijos diena 11/16 - 11/16
Transseksualų atminimo diena 11/20 - 11/20
Visi renginiai »Autorius GayLine lankytojas, trečiadienį, 2012.10.10 13:58. Perskaityta 16999 kartus
Jau praėjo daugiau kaip metai po to kada ji sužinojo mano tikrąją orientaciją, bet situacija tapo tik labiau sudėtinga ir reikalaujanti daugiau pastangų apsisprendimui. Keista, atsiskleidus ir sulaukus jos palaikymo galvojau, kad viskas palengvės, bet atėjęs lengvumas jau dviems širdims atnešė dar baisesnį skausmą, kuris nuolatos vis graužia ir graužia iš vidaus.
Mano gyvenimo istorija - Spalio 11 d.
„Aš priimu tave tokį koks tu esi, bet aš negaliu gyventi taip tarsi su svetimu žmogumi” – pasakė ji man ne vieną kartą, tačiau mes toliau kartu, tai artimesni tai vėl nutolę vienas nuo kito. Mums abiems sunku, jai – kada aš sėdžiu prie PC ir kalbuosi su tokiais kaip aš arba einu į susitikimus, man – kada matau ją kankinantis todėl, kad aš taip darau. Nežinau tikrai nežinau kada buvo geriau prieš ar po mano atsiskleidimo, tačiau gyvenimas tęsiasi ir visada rusena viltis, kad jis pasikeis.
Dešimt santuokos metų įspaudė milžinišką spaudą mūsų širdyse, užtenka vos puse žodžio ar tik žvilgsnio ir mes jau suprantame vienas kitą, štai ir dabar aš jaučiu jog ji supranta, kad aš noriu išeiti, išeiti ir nebekankinti jos, leisti jai atsigauti nuo mano lengvabūdiško poelgio atlikto prieš dešimtmetį kada paprašiau jos rankos, galvodamas jog viskas bus kitaip kada šalia bus nuostabi, jaunatviška veržli ir švelnutė moteris, o gal bėgau nuo mano bailumo, kada maniau jog pasaulis sugrius po mano kojomis jei aplinkiniai sužinos, kad aš kitoks. Tai buvo apmaudžiausia mano gyvenimo klaida, klaida traiškanti žmonių likimus milžiniškomis skausmo žirklėmis, dabar ji smaugia mane ir ją lėtai artėdama ir prie mūsų vaikų.
Vaikai, vaikai ,vaikai – jie tai kas brangiausia mano klajonių pasaulyje. Džiaugiuosi, kad jie yra, tai viskas dėl ko tikrai verta gyventi ir nepulti nuo milžiniško skardžio užrištomis akimis žemyn galva mąstant jog gyvenimas yra šūdas, tad neverta toliau jo tęsti. Jie manyje visada – kada jiems linksma, kada jiems skauda ar šiaip kai sunku mokantis daugybos lentelę iš 5. Matau kaip esu reikalingas, kaip jie liūdi kada vaikštau perkreiptu veidu, kaip džiaugiasi kada spindžiu iš laimės, kaip susimąsto kada kartu gvildename bendras problemas. Taigi jie yra ta grandis dėl kurių aš vis dar nesiryžtu žengti to žingsnio, kuris mane atlaisvintų nuo jos, o ja nuo tų siaubingų kančių, blaškantis nežinioje ar mane dar suras namie, grįžusi po darbo dienos.
Net negaliu pasakyti kiek kartų aš sakiau sau, kad jau gana mums kankintis ir bandyti tęsti gyvenimą kartu, ypač, po eilinio naktinio kivirčo, bet vos pabudus ryte šitas ryžtas nuplaukia užgoždamas visas negandas bei stiprindamas viltį jog tai ką taip sunkiai kūrėme visą dešimtmetį neprapuls per trumpą akimirką..., bet ar tai išeitis? Ar išeitis toliau vengti vienas kito žvilgsnių, ar išeitis gyventi tarsi nematant vienas kito, ar išeitis būti su ja, o galvoti apie jį. Manau sprendimas greitu laiku suras mano širdį savaime, bent jau to tikiuosi ir gal tai nebus dar didesnė klaida nei padaryta prieš tuos prakeiktus 10 metų.
Gayline skaitytojas
Jau ketvirtuosius metus GayLine lankytojai pirmą kartą pasidalino savo gyvenimo istorijomis: „Mano gyvenimo istorija“.
Šiemet GayLine vėl kviečia Jus papasakoti savo istoriją. Esame labai skirtingi ir kiekvienas mūsų atvejis – individualus. Atsiskleidėte artimiausiai draugei ar draugui ir pajutote, kad tarsi akmuo nuo krūtinės nukrito? Papasakokite, kas įkvėpė šiam žingsniui. Ilgai dvejojote, kol prisipažinote sau ir pasaulis tapo šviesesniu? O gal tėvai, sužinoję apie jūsų lytinę orientaciją, daugiau nebebendrauja? Nedrįstate niekam atsiskleisti? Pasidalinkite savo patirtimi, nuogąstavimais, rūpesčiais ir džiugesiu.
Atsiųskite savo istoriją elektroniniu paštu info@gayline.lt arba kaip tinklapio naujieną. GayLine užtikrina Jūsų konfidencialumą ir neviešins nei vardų, nei slapyvardžių. O Jūsų pasakojimą paskelbsime artimiausiu metu.
Komentarai
Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs
Anonimas
2012-10-10 15:48:57
Buvo idomu skaityti. Aciu.
Tavo istorija yra pavyzdys, ka daro heteronormos hegemonija.
2012-10-10 17:30:36
Tavo istorija liūdna. Bet Tu bent turi vaikų. Dar liūdniau būna tada, kai sulauki solidaus amžiaus ir vieną dieną suvoki, kad neturi nieko: nei partnerio (ės), nei vaikų. Tik mažą mielą šunelį, kuris gal ir gelbsti nuo visiško fiasko
Anonimas
2012-10-10 19:17:14
Šioje istorijoje aš matau tik viena AŠ.
Koks žmogus gali atimti iš savo vaikų galimybe turėti, augti kartu su tėčiu ir mama, ir kaip supratau iš atsidavusios žmonos vyrą? Nejaugi žmogus pasiryžęs savo gyvenime priimti labai svarbų sprendimą sukurti šeima ir stiga po 10 metų apsigalvoja, kad jos man nereikia. Juk tai suaugęs žmogus kuris manau turi mylėti ir ginti savo šeimą. Belieka vienintelis klausimas nejaugi aplinkui daugiau nieko nėra tik AŠ ir mano poreikei? Nejaugi mes žmones esame savimylos.
Gaila šios šeimos, nes dėl tokio požiūrio kenčia atrodo patįs "svarbiausi" žmones gyvenime.
Ir šeip manau kad ta istorija nedaro garbės nevienam iš mūsų. Nėra ko čia jos publikuoti.
Ir ne mums ją vertinti.
2012-10-10 22:33:43
Kaip gali sakyti „Staiga“ kartu su „po dešimt metų“? Kaip tu gali sakyti turi mylėti, čia kas dabar, tamstai įsakius atsiranda meilės jausmas? Kaip tu gali istoriją įvertinti tiek neigiamai, ir paskui rašyti „ne mums ją vertinti“? Ką reiškia „nedaro garbės nei vienam iš mūsų“, ar tu irgi tos santuokos narys? Keliese ten iš viso esate? :)) Ar bent galvoji, ką rašai, ar šiaip pliurpi kas ant liežuvio užeina?
Į „vienintelį“ klausimą atsakymas paprastas, susirask Lietuvos skyrybų statistiką. Jei gerai pamenu, skiriasi apie 50% šeimų.
2012-10-11 12:11:34
" stiga po 10 metų apsigalvoja." - as "apsigalvojau staiga" po 17 metu ;) tai nera apsigalvojimas, tai yra daugybes dienu kancia ir apmastymu rezultatas..
2012-10-15 18:51:16
Istorija sukėlė labai daug skaudžių prisiminimų..nemalonu..Labai gaila,kad tau taip atrodo..nes kuo daugiau bus tokių istorijų,tuo daugiau žmonių suvoks ką reiškia pusę gyvenimo neigti save,o antroj pusėj pagaliau pripažinti,kad esi tas,kas esi ir išeities neturi. Šiaip jau tai labai ilgos ir liūdnos istorijos,kurios ne visada įdomios kitiems,bet kaip jau pažinsi kitus,nepasigilinęs į tai,ką kitas išgyvena.
2012-10-11 12:08:23
"Šioje istorijoje aš matau tik viena AŠ. "
tokie kaip tamsta isitikine, kad nelaimingi zmones suteikia laimes santuokai? suteikia laimes vaikams? Tik laimingi zmones gali dalintis laime.. Nelaimingas zmogus vaidindamas laiminga tik spaudzia spyruokle, ir kai ta spyruokle issities - maza nepasirodys visiems.. Skyrybos - daugybe zmoniu skiriasi ir kodel jiems nemoraliziuojate apie egocentrizma ir AS? :) visiskai normalu, jei zmoniu santykiuose nebesieja jausmai ir intymumas - reiktu pagalvoti apie skyrybas.. tik skirtis reikia civilizuotai, nepamirsti ir rupintis vaikais ir viskas gerai ;)
Anonimas
2012-10-11 15:20:44
Kas del skirybu buvo statitika Vilniuja suituoke per metus ~5000 poru isiskyre per metus ~4000 poru. Tai va...Koks tas gyvenimas sudetingas... :(
Bepameni ? :\
"2008.03.16. - 14:51:57
rasyte:
is paties tolimiausio Lietuvos krasto :)" "Kodel nedrasus? :) Turi skype?"
Ir matai kad tau asmeniskai as nerasau i PM... Matai kad pasikeiciau...