Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 337, komentarų: 5
Renginiai
Tarptautinė Tolerancijos diena 11/16 - 11/16
Transseksualų atminimo diena 11/20 - 11/20
Visi renginiai »Atsiuntė erase, sekmadienį, 2013.10.06 10:19. Perskaityta 15126 kartus
Esu jaunas vaikinas iš Lietuvos, šiuo metu gyvenantis užsienyje. Esu gėjus ir noriu jums papasakoti savo istoriją, tikėdamasis, kad ji bent truputį pakeis jūsų suvokimą apie tokius žmones kaip aš.
Išėjau
Kadangi užaugau mažame, vos tris tūkstančius gyventojų turinčiame miestelyje, su homofobija susidurdavau kasdien. Mokyklos laikais didžiausias galimas įžeidimas būdavo žodis „gėjus“. Mokytojai tokias replikas visiškai ignoruodavo. Pamenu vieną 2010 metų dieną, kai Vilniuje vyko „Baltic Pride“ renginys. Nors ir gyvenau už beveik šimto kilometrų, visi žinojome, kad šiandien – ta diena, kai „tie iškrypėliai žygiuos miesto gatvėmis“. Buvo istorijos pamoka ir kadangi turėjome mokytoją, kuri savo dėstomam dalykui skyrė mažiausiai dėmesio, kalba pasisuko apie šį renginį. Mokytoja pradėjo replikuoti – kam to reikia? „Man jie netrukdo, bet tegul nežygiuoja gatvėmis“. Klasiokai pritarė ir laidė kur kas stipresnes replikas, dėl kurių mokytoja atlaidžiai šypsojosi.
Iš esmės, mokykloje homoseksualumo tema buvo visiškas tabu. Mokytojai apie tai beveik nekalbėdavo, o jei ir kalbėdavo, būdavo pasakoma kažkas negatyvaus. Žinoma, buvo ir nehomofobiškų moksleivių, tačiau niekas to viešai nesakydavo, nes bijodavo būti palaikyti vienais iš jų.
Pirmąkart su homofobija susidūriau dar vaikystėje, nes mano tėtis yra grynakraujis homofobas. Vaikystėje daugiausia laiko praleisdavau su kaimynėmis mergaitėmis. Su jomis man būdavo smagu, nes aš galėdavau būti savimi, mus domino panašūs dalykai. Tačiau mano tėčiui tai visiškai nepatiko. Kai buvau 14 metų, jis nusprendė, kad atėjo laikas paversti mane „vyru“. Man buvo uždrausta bendrauti su mergaitėmis, išskyrus vieną pusseserę. Žinoma, šis jo „projektas“ nepasiteisino ir viskas grįžo į senąsias vėžes, tačiau aš patyriau psichologinę traumą ir iki pat šiandienos, kai jam pasakoju, ką veikiau su kokia nors drauge, jis klausia, ar ji mano panelė, o jei pasakau, kad ne – nenori nieko apie tai girdėti.
Daugiau: Delfi.lt.
Komentarai
Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs
2013-10-06 10:54:42
Gera, nuoširdi istorija. Ypač iliustratyviai apie mokyklą ir patologiškas tėvo direktyvas. Teikia peno apmąstymams.
2013-10-06 12:04:46
Runkelistano buduliai nemąsto, jiems šitas straipsnis tik "dar vienas rašinys apie pyderus". Reklama pabaigoje susiskaitė neskaniai.
2013-10-06 17:27:32
Labai jau daug tų lašų kapsėjo, bet akmuo kaip neprasitašo, taip neprasitašo. Reikia, kad dar pora kartų pasikeistų, kol Lietuvoje >50% žmonių į homoseksualumą žiūrės kaip į savaime suprantamą ir natūralų reiškinį.
2013-10-06 14:44:37
Straipsnelis apie tai, kaip manęs tėvas, klasiokai nemylėjo, kaip aš jų bijojau, kažkokie nevykėliai gėjai manim pasinaudojo ir paliko, ir visi eikite streikuoti į Zabarausko filmą. Pasigedau logiškesnio nuoseklumo. Vertinsiu kaip minčių kratinį eiliniame blog įraše.
2013-10-07 11:29:15
kai as buvau penktokas irgi žaizdavau su margaitėmis namais, o kai jau devintoj klasėj norėdavau nusižudyti, bet tada nebuvo mp3 tai aš akordeonu grodavau Solveigos dainą ir man labai padėdavo
2013-10-07 19:32:25
panašu, kad gėjai sėkmingai heitina komentaruose virš manęs. O taip, juk myžčioti jokiu būdu negalima. Juk jeigu esi gėjus, turi mintis dėstyti kaip kalbininkas, neduokdie neriškliai minčių kratinį parašysi...
Šlykštūs jūs man su savo pamokslais. Ar tebemokat būt bent šiek tiek tolerantiški ir visur nesistengiantys perskaityti nobelio premijos verto rašinio? Ar bent įsiskaitot, ką kalba autorius? Jeigu neaugot tokiom sąlygom, kaip rašinio autorius, dar nereiškia, kad taip nebūna. Tfu..
2013-10-07 20:15:27
Galeciau ir as papasakoti, kaip visa gyvenima, destydama aukstojoje, buvau (tiesa, nebyliai, bet vis delto akivaizdziai) mokslo (?) zmoniu diskriminuojama. Tik ar tai pades? Argi galima ka irodyti dogmatikui?
2013-10-07 22:19:17
Tai as taip ir nesupratau kaip tas uzsienis ji padare laimingesniu?? Cia pateiktas tik gabalelis, galima sakyt, biorgrafijos - atsiminimu.. Bet nera su kuo lygint.. Todel toks rasinelis labai nekonkretus..
2013-10-08 09:57:29
O kas čia nekonkretaus? Juk tai rašinys delfiui, ne viso gyvenimo išpažintis ar kalbėjimas nuo psichoanalitiko kušetės.