Į užsienį išvykęs gėjus suprato, kad Lietuvoje laimingas nebus

Šiuo metu yra prisijungę 12 svečių ir 0 narių Jūs esate neprisijungęs | | registruotis |

Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė

Pranešk prokuratūrai »

Apklausa

Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 341, komentarų: 5

Renginiai

Žmogaus teisių diena 12/10 - 12/10

Visi renginiai »

Reklama

Mūsų bičiuliai

Atsiuntė erase, sekmadienį, 2013.10.06 10:19. Perskaityta 15135 kartus

Esu jaunas vaikinas iš Lietuvos, šiuo metu gyvenantis užsienyje. Esu gėjus ir noriu jums papasakoti savo istoriją, tikėdamasis, kad ji bent truputį pakeis jūsų suvokimą apie tokius žmones kaip aš.

Išėjau

Kadangi užaugau mažame, vos tris tūkstančius gyventojų turinčiame miestelyje, su homofobija susidurdavau kasdien. Mokyklos laikais didžiausias galimas įžeidimas būdavo žodis „gėjus“. Mokytojai tokias replikas visiškai ignoruodavo. Pamenu vieną 2010 metų dieną, kai Vilniuje vyko „Baltic Pride“ renginys. Nors ir gyvenau už beveik šimto kilometrų, visi žinojome, kad šiandien – ta diena, kai „tie iškrypėliai žygiuos miesto gatvėmis“. Buvo istorijos pamoka ir kadangi turėjome mokytoją, kuri savo dėstomam dalykui skyrė mažiausiai dėmesio, kalba pasisuko apie šį renginį. Mokytoja pradėjo replikuoti – kam to reikia? „Man jie netrukdo, bet tegul nežygiuoja gatvėmis“. Klasiokai pritarė ir laidė kur kas stipresnes replikas, dėl kurių mokytoja atlaidžiai šypsojosi.

Iš esmės, mokykloje homoseksualumo tema buvo visiškas tabu. Mokytojai apie tai beveik nekalbėdavo, o jei ir kalbėdavo, būdavo pasakoma kažkas negatyvaus. Žinoma, buvo ir nehomofobiškų moksleivių, tačiau niekas to viešai nesakydavo, nes bijodavo būti palaikyti vienais iš jų.

Pirmąkart su homofobija susidūriau dar vaikystėje, nes mano tėtis yra grynakraujis homofobas. Vaikystėje daugiausia laiko praleisdavau su kaimynėmis mergaitėmis. Su jomis man būdavo smagu, nes aš galėdavau būti savimi, mus domino panašūs dalykai. Tačiau mano tėčiui tai visiškai nepatiko. Kai buvau 14 metų, jis nusprendė, kad atėjo laikas paversti mane „vyru“. Man buvo uždrausta bendrauti su mergaitėmis, išskyrus vieną pusseserę. Žinoma, šis jo „projektas“ nepasiteisino ir viskas grįžo į senąsias vėžes, tačiau aš patyriau psichologinę traumą ir iki pat šiandienos, kai jam pasakoju, ką veikiau su kokia nors drauge, jis klausia, ar ji mano panelė, o jei pasakau, kad ne – nenori nieko apie tai girdėti.

Daugiau: Delfi.lt.