Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 337, komentarų: 5
Renginiai
Tarptautinė Tolerancijos diena 11/16 - 11/16
Transseksualų atminimo diena 11/20 - 11/20
Visi renginiai »Atsiuntė Aivmed, antradienį, 2013.10.08 11:47. Perskaityta 17884 kartus
Gana seniai norėjau parašyti kažką panašaus, bes vis atidėliodavau, nes maniau, kad tai vis tiek niekam nerūpi. Bet jeigu bent vienas žmogus pakeis savo požiūrį, aš būsiu patenkintas. Gimiau viename Lietuvos miestelyje. Deja, gimiau nesveikas. Nuo pat gimimo sergu aiškiai matoma liga. Visą savo vaikystę ir paauglystę buvau dėl to žeminamas. Reikia paminėt, kad fizinio smurto niekada nepatyriau, bet kai 4 klasėje perėjau į normalią mokyklą, nebuvo dienos, kad kas nors iš manęs nesityčiotų.
Patyčios
Aišku, ir vidurinėje, ir gimnazijoje patekau į tokias klases, kuriose dėl mano ligos atvirai man į akis niekas nėra nieko blogo pasakęs. Ir aš jiems dėkingas, kad neapsunkindavo ir taip itin nemalonaus gyvenimo.
Bet kiekvieną dieną apimdavo stresas, kai reikėdavo pereiti koridoriais, nes ten ramybės aš neturėjau, ir mano savivertė labai greitai menko. Per visą savo paauglystės laikotarpį neturėjau nė vieno tikro draugo, nė vieno, kuriam galėčiau išsipasakoti, todėl užsidariau savyje ir apsistačiau sienomis.
Puikiai prisimenu, kada pirmąkart pagalvojau apie savižudybę. Tada man buvo 14 metų, buvau mėnesiui išvažiavęs ir visą tą laiką prasinešiojau peilį kišenėje manydamas, kad būtų gerai kur nors pasislėpti ir persipjauti venas. Apie tai iki dabar niekas nežinojo.
Tuo laikotarpiu baigiau svajoti, dingo noras kažko siekti. Maždaug 16–17 metų praradau bet kokią motyvaciją gyventi, bet kadangi puikiai apsimetinėjau, tai, išskyrus mamą, niekas daugiau to nepastebėjo.
Daugiau LRytas.lt.
Komentarai
Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs
2013-10-09 19:40:52
Kiek daug tokių kurie stovėjo ant skardžio krašto ir betruksta tik plauko galo, kad žengti tą žingsni.