Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 367, komentarų: 5
Renginiai
PSO išbraukė homoseksualumą iš ligų klasifikacijos 05/17 - 05/17
Tarptautinė diena prieš homofobiją 05/17 - 05/17
Visi renginiai »Atsiuntė werebee, pirmadienį, 2014.01.27 11:08. Perskaityta 19260 kartų
Prieš keturiolika metų žurnalistas Andrius Kunčina dėl mylimo žmogaus metė mėgstamą darbą televizijoje ir susikrovęs lagaminą išlėkė į Prahą. Čekijos sostinėje susitikęs su žurnaliste Vilma Anusaite, jis sako šio savo žingsnio niekada nesigailėjęs ir atvirai kalba apie homoseksualumą, santuoką bei atrastą sielos ramybę.
Andrius Kunčina
Į susitikimą Šventojo Vaclovo vynuogynuose žurnalistas Andrius Kunčina ateina vedinas didžiuliu niufaulendu. Pirmas dalykas, kurį iškart pastebiu, yra baltai padažyti Andriaus plaukai, malonus balsas ir labai taisyklinga, daininga lietuvių kalbos tartis. Kai apie tai užsimenu, sako, kad dirba Lietuvos radijuje, tad lietuvių kalbos tikrai nepamiršta, nors Prahoje gyvena nuo 1999-ųjų.
Kalno viršūnėje grožimės nuostabia miesto panorama, tačiau šuniui Adarui karšta, tad pasikalbėti prisėdame lauko kavinėje po stogeliu. Apie Andrių, nuo tada, kai metė darbą LNK laidoje „Nuo... iki“ ir išdūmė į Čekiją, nedaug ką girdėjome. Kurį laiką žurnalistas Lietuvos televizijoje vedė laidą „Arti toli“, tačiau apie save lietuvių žiniasklaidai pasakojo ne tiek jau daug.
Andriau, kokie gi vėjai Jus atpūtė į Čekiją?
Prahoje – čia buvau atvažiavęs su draugais iš Lietuvos į Michaelo Jacksono koncertą – sutikau mylimą žmogų. Tai – pagrindinė priežastis. Susitikome užeigoje. Grįžęs namo susikroviau daiktus ir sėdau į autobusą, kuris per Varšuvą važiavo į Prahą. Kelionė truko 24 prakeiktas valandas! Tada neturėjau iš ko rinktis, nes lėktuvo bilietai buvo visiškai neįkandami.
Atvažiavau, įsikrausčiau pas mylimą žmogų ir tik tada suvokiau, ką padariau. Kartu sėkmingai išbuvome šešerius metus. Žinojau, kad jis į Lietuvą nesikraustys, be to, buvau įsimylėjęs Prahą, tad dėl pasirinkimo abejonių nekilo. Prisimenu, ėjau per Karolio tiltą ir mąsčiau: „Kaip norėčiau gyventi šiame margaspalviame, įvairiakalbiame pasaulyje.“ Man ši šalis labai skyrėsi nuo tuometės Lietuvos, kur buvo tik lietuviai ir rusai, ir visi – be galo uždari, susikaustę...
Kaip iš pradžių sekėsi? Ar sunku buvo išmokti čekų kalbą?
Dabar, kai prisimenu, neatrodo, kad buvo labai sunku, tačiau iš tikrųjų buvo. Kalba tikrai nelengva, jei nori mokėti gerai, svarbu daug dirbti. 1999-aisiais angliškai čia kalbėjo nedaugelis, o rusų kalba buvo ir tebėra nepriimtina. Rusų nelabai mėgsta, tačiau kartos keičiasi, istorinė atmintis trumpėja, ir turistai iš Rusijos atneša daug pajamų. Juos dabar įsileidžia, ir yra miestų, kurie, tarkim, Karlovi Varai, praktiškai tapo rusiški. Čekams tai labai nepatinka, nes su rusais ateina daug arogancijos ir mafijinių įpročių. Pagal statistiką, nusikalstamumas Čekijoje labiausiai susijęs su imigracija iš Rytų – iš Ukrainos, Rusijos ir visų kitų buvusios Sovietų Sąjungos šalių, įskaitant ir Baltijos valstybes.
Daugiau Moteris.lt.
Komentarai
Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs
2014-01-27 12:18:08
Kuo daugiau tokių atvirų inteligentiškų žmonių, kuriems orientacija nėra pasaulio bamba.
2014-01-27 13:50:44
Visada žavėjausi kai žmogus atvirai didžiuojasi ne savo orientacija, bet savo draugu.