Šiuo metu yra prisijungę 16 svečių ir 0 narių Jūs esate neprisijungęs |
Naudotojas Slaptažodis Prisiminti mane šiame kompiuteryje
| registruotis | Lietuvos vėliava Angliška vėliava
Visuomeninė Lietuvos LGBT svetainė
Visuomeninė Lietuvos LGBT+ svetainė
Sauna

Apklausa

Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?

Rezultatai | Kitos apklausos

Balsų: 337, komentarų: 5

Reklama



Atsiuntė davidas, sekmadienį, 2006.11.12 21:19. Perskaityta 27068 kartus

Adamas Jamesas (29) ryžosi palikti savo merginą, su kuria draugavo aštuonis metus, susitaikęs su tuo, jog jis yra gėjus.

Tunelis į šviesąTunelis į šviesą

Daugybė vaikinų teigia, jog suvokė esą homoseksualūs 8, kiti 12, kiti apskritai teigia žinoję tai nuo pat gimimo. Tačiau mano atveju taip nebuvo. Iki pat universiteto aš nebuvau permiegojęs su niekuo, nors man teko bučiuoti merginą. Aš vartydavausi lovoje su geriausiu draugu, bet kaip aš suprantu, daugybė heteroseksualių vaikinų (ir merginų taip pat) taip irgi elgiasi brendimo laikotarpiu. Mes tiesiog apsimesdavome, jog taip darytume, jei vietoj vieno iš mūsų būtų mergina.

Studijų metais pora labai žavių merginų pradėjo man rodyti dėmesį ir tai buvo bene pirmas kartas, kai manimi kažkas susidomėjo. Nors gal aš tiesog to anksčiau nepastebėdavau. Viskas baigėsi tuo, jog su viena tų merginų aš pradėjau draugauti ir mano širdis iš tikrųjų pradėjo smarkiau plakti. Aš tiesiog negalėjau patikėti, jog gražiausia mano kurso mergina pasirinko būtent mane.

Kažkodėl aš vis tik jausdavausi labai nepatogiai, drovėdamasis laikyti ją už rankos. Aš melavau jai, jog jau seniai praradau nekaltybę ir mano pirmas kartas buvo lyg kažkoks nesusipratimas. Aš jaučiuos gan niekingai. Tačiau ji buvo nuostabus žmogus ir pradžioje mes tiesiog kiaurą dieną praleisdavome lovoje šnekučiuodamiesi, glamonėdami vienas kitą. Su ja aš jaučiaus tiesiog nuostabiai. Ji suteikė man pasitikėjimo, kurio taip trūko santykiuose su merginomis. Aš ją mylėjau ir galvojau, kad tai ir yra tai, ko aš trokštu. O galbūt aš tiesiog stengiausi save įtikinti, jog taip turi būti. Nežinau.

Aš tiesiog norėjau ją matyti šalia savęs. Ir nenorėjau būti vienu iš tų visuomenės atstumtųjų (kaip aš tada suvokiau). Ką aš būčiau begalvojęs ar svajojęs apie savo ateitį, aš visad įsivaizdavau save kaip vyrą su vaikais, su žmona, dideliu namu ir vienu tų didelių prabangių automobilių. Iš tikrųjų yra nelengva priimti realybę. Aš negalėjau susitaikyti su tuo, jog yra dar kažkas, kas mane tiesiog graužia, kažkas neatitinka šito idealaus vaizdinio. Jei būčiau galėjęs tiesiog paspausti mygtuką ir pasirinkti, tai tikrai būčiau pasirinkęs praleisti visą likusį gyvenimą su ja.

Mes vaidydavomės dėl visko ir nuolatos. Aš nesuvokiau ar tai vyksta dėl to, jog mes abu linkę nenusileisti, ar tiesiog buvo kita priežastis. Giliai viduje aš tiesiog jaučiausi sužlugdytas: aš žinojau jog kažkas ne taip. Aš nebenorėjau būti su ja, bet nenorėjau jos ir paleisti. Aš stengiausi negalvoti apie tai, jog aš esu gėjus. Mane tai gasdino.

Baigę studijas mes abu gavome darbus Londone. Tai buvo neapsakomai sunkus metas man: tiesiog neapkenčiau Londono. Mes abu atrodėme tiesiog apgailėtinai. Mes išsiskyrėme šešiems mėnesiams ir aš tuoj po to permiegojau su keliais vaikinais. Jei tenka kartais lankytis su reikalais tam tikruose Londono rajonuose ir kažkas į tave pasižiūri, o tu pasižiūri atgal... Nekenčiau savęs. Aš stovėdavau ant metro paltformos, verkdamas, galvodamas, kas būtų, jei aš šokčiau po traukiniu. Vienintelis dalykas, kuris priversdavo mane pamiršti visas tas kvailas mintis, buvo susitaikymas ir grįžimas pas ją.

Tai taip savanaudiška. Ir ji tikrai nebuvo kvaila: ji nesugrįžo iš karto. Štai kada aš iš tikrųjų įgavau pagarbą jai ir įsimylėjau ją. Ji tiesiog man tiesiai pasakė: „Tu turi suprasti, jog jei aš dabar su tavimi, tai taip turi būti amžinai...“ Aš žinojau, jog negalėčiau įsipareigoti amžinai niekam. Bet aš nenorėjau stovėti kiekvieną rytą ant platformos krašto mąstydamas, ar šoksiu po traukiniu, ar ne. Aš nebuvau geras partneris. Aš apgaudinėjau ją permiegodamas su atsitiktinai sutiktais vaikinais; tiesiog turėjau kažkokį nenumaldomą poreikį, kuris turėjo būti patenkintas.

Ji įtikino mane, jog mes turime gyventi kartu. Tuo tarpu aš leisdavau ištisas naktis iki šešių ryto, eidamas pats vienas į gėjų klubus. Aš jaučiau baimę - žmonių, to, kuo aš buvau, to, ką aš dariau, baimę būti atpažintam ir netgi atvirkščiai. Aš visad mąsčiau, jog jei aš vis tik nuspręsčiau baigti visą šią beprotybę ir pasakyti jai tiesą, tai būtent dėl kieno nors. Iš esmės taip ir nutiko. Aš įsimylėjau vieną gražų vaikiną, nors man su juo nieko neišėjo. Pora mano kolegų pastebėjo, jog kažkas ne taip: aš ištisas valandas praleisdavau darbe ir tiesiog nenorėjau grįžti į namus. Vienas jų vis dėl to man labai atsargiai ir mandagiai pasakė: „Aš nežinau kas vyksta, tačiau man atrodo tu turėtum pasikalbėti su ja“.

Aš nepamenu, ką pasakiau. Tiesiog kažką užsiminiau. Aš priverčiau ją pačią paklausti, ar aš esu gėjus. Ir tada aš tiesiog teigiamai linktelėjau galva. Ji nepasimetė. Tiesą sakant, ji pasimetė, nors stengėsi to neparodyti. Ji buvo labai nusivylusi ir tikrai turėjo tam teisę. Aš galėjau nuspręsti kitaip. Juk galėjau praleisti visą likusį gyvenimą su ja ir būti absoliučiai nelaimingu. Ir ji būtų taip pat. Aš visada galvojau, jog jei nebūčiau homoseksualus, būčiau palikęs ją daug anksčiau, kad tik jai netektų kentėti. Tikrai būčiau turėjęs tam ryžto.

Po kelių dienų aš grįžau pasiimti keleto daiktų ir pasikalbėti su ja. Ji pasakė: „Aš mačiau „Willą ir Greisę“. Kodėl mes negalime taip gyventi?“ Bet aš turėjau bėgti nuo jos. Ji visa tai suvokė kaip kažką labai žiauraus. Ir iš tikrųjų juk ji mane mylėjo. Tačiau kitaip nebebuvo įmanoma. Pabėgimas buvo vienintelis kelias išspręsti mano problemas.

Kai aš pasipasakojau savo draugams, buvau tiesiog pritrenktas, kaip lengvai jie į tai sureagavo ir jų mano išpažintis per daug nenustebino. Iš dalies tai net nuliūdino mane, nes suvokiau, jog nebuvo prasmės slėptis ir kankinti save. Aš eidavau miegoti mąstydamas: “Kodėl aš praradau tiek laiko? Kodėl aš iššvaisčiau tuos metų metus? Bet juk nieko aš neiššvaisčiau, nepraleidau. Tiesiog tiek laiko man prireikė susivokti ir susitaikyti su mintimi, jog esu gėjus. Kai kurie vaikinai pradeda homoseksualų gyvenimą būdami 13 ar 15, o aš pradėjau 27.

Nuo to laiko aš jaučiu neapsakomą palengvėjimą. Bet kas, kam teko apsimetinėti didžiąją gyvenimo dalį, mane supras. Staiga tu atrandi savo vietą pasaulyje ir pritinki jame. Aš niekada nebuvau toks laimingas. Dabar jei galėčiau paspausti mygtuką, kuris mane paverstų heteroseksualiu, tikrai to nedaryčiau.

Vienintelis dalykas dėl ko aš gailiuosi tai kaip aš pasielgiau su ja. Aš tikrai nenorėjau jos įskaudinti ir tuo labiau skaudu suvokti, jog ji manęs dabar neapkenčia. Bet juk iš tikrųjų aš ją neapsakomai įskaudinau. Aš nusprendžiau likti anonimu šioje istorijoje, nes mažiausiai noriu, jog ji atradusi šį straipsnį atpažintų save ir taip galbūt aš dar kartą ją įskaudinčiau. Aš labai trokštu, jog mes būtume draugais. Ir tikrai manau mes būtume labai geri draugai dabar. Draugystė tarp gėjaus vaikino ir heteroseksualios merginos yra tokia gėjiška klišė, bet aš jos taip pasiilgstu. Aš norėčiau, jog ji būtų mano draugė. Bet po to kaip aš ją įskaudinau, tai neįmanoma.

Šaltinis: www.independent.co.uk

Spausdintuvas versija spausdinimui | Pasidalinti pasidalinti | Klaida pastebėjote klaidą?

Dalinkimės

Email E. paštu

Dalintis su Facebook Facebook

Dalintis su Twitter Twitter

Dalintis su Myspace MySpace

Dalintis su Frype.lt Frype.lt

Dalintis su Blake.lt Blake.lt

Komentarai

Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs

prisijungti | registruotis

lendleris

2006-11-13 02:41:52

vaikinas atvirauja kad yra laimingas Taciau as jauciu ambivalentiskuma jo laimingume mat jis raso "jei galėčiau paspausti mygtuką, kuris mane paverstų heteroseksualiu, tikrai to nedaryčiau" taciau cia pat mes girdime " Vienintelis dalykas dėl ko aš gailiuosi tai kaip aš pasielgiau su ja" Dziaugiuosi kad zmogus ivertina savo draugyste su mergina taciau butina sau atleisti nes kintant pavieniams laimingumo ispudziams, vis delto yra islaikomas kaltes jausmas Manau jog si problema issiprestu jei mergina susirastu heteroseksualios orientacijos vaikina ir tuomet sis buves jos draugas galetu sau atleisti del savo poelgio arba kreiptis pagalbos i profesionalu psichologa...