Apklausa
Ar Jums patogesnė naujoji GayLine.LT svetainė?
Balsų: 372, komentarų: 5
Atsiuntė kandis, pirmadienį, 2015.08.10 11:20. Perskaityta 12520 kartų
Tokia jau tų idėjinių batalijų prigimtis: epitetai dalijami ir į kairę, ir į dešinę. Vos mes paliečiame “karštas” temas – globalinį atšilimą, evoliucijos teoriją, atominę energetiką, homoseksualų teises, pakanka pasikalbėti apie moters teisę į abortą, tradicinę šeimą, pakritikuoti gyvūnų teises arba pasisakyti už vienalytes poras ir juose gyvenančius vaikus ir krūva kūrybiškai skurdžių epitetų – penkta kolona, komunistas, fašistas, iškrypėlis – jau skrieja mūsų kryptimi.
Homoseksualumo kilmė
Gerokai liūdniau yra ne susilaukti menkaverčio epiteto, o išgirsti gretimame sakinyje “mokslinį argumentą”, kuris turėtų anot oponento nenuginčijamai Jums įrodyti, kodėl šie epitetai turėtų Jums tikti. Dar liūdniau tampa pasidomėjus argumentacijos šaltiniais. Tai būna ir pseudomoksliniai žurnalai “Kvantinė Magija” (arba metafizikos daktarų pasisakymai), ir iš idėjinių bei asmeninių paskatų vykdomos manipuliacijos su mokslu. Šiandien pakalbėsiu kaip mokslas virsta kovos įrankiu su žmonių tikėjimu bei įsitikinimais susijusioje temoje.
<...>
Krikščionybėje, islame ir judaizme homoseksualūs santykiai yra smerkiami dėl religinių motyvų – šių tikėjimų šventieji raštai turi vietas, smerkiančias vyro santykius su vyru. Tiesa, kunigai kartais nutyli mažą detalę: Senojo Testamento eilės ir jų pamokymai negalioja krikščioniams, todėl argumentų prieš homoseksualumą reiktų ieškoti vien tik Naujajame Testamente. Nei viena iš Naujojo Testamento evangelijų homoseksualumo tiesiogiai niekur nemini.
Vyro santykiai su vyru yra paminimi evangelijas lydinčiuose apaštalo Pauliaus raštuose (žodžiai arsenokoitēs, malakos ir porneia). Tai, kad Paulius naudoja žodį “arsenokoitēs“, kuris senoje graikų kalboje nėra naudojamas homoseksualams aprašyti, turėtų beskaitančiam Naująjį Testamentą sukelti nuostabą. Dar daugiau, Jonas Auksaburnis savo tekstuose naudojo šį žodį tam, kad aprašyti vaikų seksualinį išnaudojimą. Tą patį šis žodis reiškė ir gnostiniame tekste Refutatio Omnium Haeresium, parašytame žinomo teologo Ipolito iš Romos.
Kitas anų laikų šventikas, Joanas IV, panaudojo žodį “arsenokoitēs” aprašyti vyro santykiams su moterimi: “kai kurie vyrai nusideda atlikdami arsenokoitēs su žmonomis”. Kitas Pauliaus naudojamas žodis “malakos” graikų kalboje aprašė vyrišką prostituciją, vykusią pagoniškų dievų šventyklose. Dėl šių priežasčių dalis Naujo Testamento komentatorių teigia, kad Paulius smerkė ne patį homoseksualumą, o paleistuvystę ir nedorą gyvenimo būdą.
Į homoseksualumą dabartinis mokslas žvelgia su susidomėjimu ir veikiau palankiai negu smerkiančiai:1973 metais homoseksualumas buvo išbrauktas iš psichinių ligų sąrašo. Homoseksualių santykių pavyzdžių nesunkiai galime rasti gyvūnų pasaulyje, o homoseksualumas anot evoliucijos teorijos yra kompensuojamas padidėjusiu jiems giminingų moterų vaisingumu. Ne taip senai genetikai paskelbė įtarią radę už homoseksualumą atsakingus genus. Atrodytų, pasaulis keičiasi ir Bažnyčia turėtų keistis kartų su pasauliu. Nors teologai ir bando atsargiai permąstyti beveik 2 000 metų senumo raštus, tačiau aukščiau paminėta pozicija yra tebelaikoma Vatikane gana radikalia interpretacija. Oficialiai tebėra manoma, kad visgi šventasis Paulius kalbėjo apie homoseksualius santykius, nors tam tikri poslinkiai katalikų bažnyčios pozicijoje yra akivaizdūs.
Popiežius Pranciškus ne pirmą kartą sudrebina pasaulį savo tiesmukais ir šablonus laužiančiais pasisakymais. Vien ko vertas popiežiaus teiginys, kad “Dievas nėra fokusininkas su stebuklinga lazdelė“. Idėjiniame kairės ir dešinės kare dėl klimato kaitos garsiai nuskambėjo paskutinioji popiežiaus enciklika, kurioje Bažnyčios vadovas savo svariu žodžiu užbaigė ginčus, kas gi yra kaltas, ir pakvietė sekuliarią globalinio atšilimo aktyvistę prisidėti. Dar labiau popiežius visus nustebino savo atsakymu apie homoseksualius asmenis. “Kas aš toks, kad juos teisčiau..?” – atsakė popiežius ir sukėlė tikrą sąmyšį. Lyg to būtų maža, paskutinieji Vatikano dokumentai kalba apie teigiamus pokyčius Bažnyčios požiūryje į vienalytes poras.
Žmonėms nėra būdinga taip lengvai atsisakyti savo pažiūrų ir įsitikinimų. Esu rašęs, kaip mūsų pažiūros padaro mus beraščiais ir verčia ignoruoti akivaizdžius dalykus. Būtų keista, jei vos popiežiui kiek pozityviau pasisakius tokiu svarbiu religiniu klausimu, milijonai tikinčiųjų visame pasaulyje išsižadėtų sau įprastų minčių ir vertinimų. Nekalbu apie su katalikų bažnyčia konkuruojančias krikščioniškąsias bažnyčias: stačiatikių, protestantų ir kitas. Ypač tai pasakytina apie Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančias krikščioniškąsias organizacijas, skurusias ištisą valstybę valstybėje: krikščioniškos ligoninės, vaikų darželiai, mokyklos, universitetai, finansiniai fondai ir net moksliniai institutai!
Šį kartą pakalbėsiu apie kitą tyrimą, kuriame buvo lyginamas vaikų užaugusių homoseksualų šeimose gyvenimas su vaikų užaugusių tradicinėse šeimose gyvenimais. Kalba eina apie Teksaso universiteto sociologo Marko Regneruso darbą, išėjusį 2012 metais “Social Science Research” žurnale. Sociologijos profesoriaus tyrimas, kuriame dalyvavo apie 3 000 suaugusių asmenų, sudrebino specialistų pasaulį. Tyrime buvo kalbinti suaugę asmenys, augę skirtingose šeimose: vienalytėse bei tradicinėse šeimose, o tyrimo išvados skambėjo nepalankiai vienalyčių šeimų šalininkams. Tos pačios lyties tėvų užauginti vaikų gyvenimai buvo mažiau nusisekę bei juose buvo stebimi keli nepageidaujami reiškiniai: dažnas buvo bedarbis, prasčiau išsilavinęs bei socialiai remtinas.
Atsivertus straipsnio tekstą bei susipažinus su sociologo pateikiamais rezultatais susidaro įspūdis, kad vienalytės šeimos griauna vaikų gyvenimus. Įsitikinkite patys:
- 69 procentams lesbiečių motinų (LM) užaugintų vaikų buvo būtina socialinė parama. Gėjų tėvų (GT) šeimose šis skaičius buvo 57 procentai, o tradicinėse šeimose (TŠ) skaičius tesiekė 17%.
- Išsilavinimo laipsnis buvo didesnis tradicinėse šeimose (TŠ 3.19, LM – 2.39, GT – 2.64)
- Augdami vienalytės šeimose jautę mažesnį saugumą (saugumo rodiklis tradicinėse šeimose 4.13, vienalytėse – 3.12 (LM) ir 3.25 (GT))
- Vienalytėse šeimose užaugę vaikai buvo labiau linkę į depresiją (TŠ 1.83; LM 2.20; GT 2.18)
- Turėjo problemų su teisėsauga ir buvo dažniau sulaikomi pareigūnų (TŠ 1.18; LM 1.68; GT 1.75)
Daugiau informacijos: Trismegistos.
Komentarai
Norėdamasi komentuoti, turite būti užsiregistravęs ir prisijungęs