„Aš ir mano šeima“
Data: 2016.05.22 11:46
Tema: Komentarai, nuomonės
Reddit tinklapyje vyriškis pasidalino sukrečiančia istorija apie daugelį metų pradingusį savo brolį. Tiek metų manęs, kad jo vyresnysis brolis dingęs be žinios ar net nebegyvas, šis vyras Reddit pasidalino istorija apie brolių susitikimą.
Trijuose pranešimuose vartotojas throwaway4620048486 pasakoja apie savo brolio „pradingimą“, šiems dar buvus vaikais.
Tuomet jis net neįsivaizdavo, kad jo brolis yra gėjus ir įsimylėjo vyresnį vyrą. Po daugelio metų nežinios, kur brolis pradingęs, vyras išsiaiškino, kad jo tėvai žinojo apie brolį ir tiesiog jo išsižadėjo.
Pirmasis pasakojimas (2016m. vasari0 8-oji) prasideda prisiminimu, kuomet jis paskutinį kartą matė savo brolį:
„Rašau taip, kad niekas negalėtų išsiaiškinti kas aš (ar mano brolis) esu. Tačiau tai Internetas, o čia kiekvienas yra super-seklys.
Mano brolis pradingo daugel metų atgal. Sakydamas „pradingo“, turiu omeny, kad jo byla buvo paskelbta viena iš tų „baisių neišaiškintų paslapčių“. Apie ją skelbė ir žiniose.
Aš gerai pamenu, kuomet naujienų žurnalistai mūsų svetainėje ėmė interviu iš mano tėvų. Aš manau, aš žinau, kas jam nutiko. Aš buvau labai jaunas, kuomet jis pradingo.
Aš vos bepamenu jį, bet prisimenu, kad labai mylėjau. Jis traukdavo mane vagonėlyje aplink kvartalą, kur mes gyvenome. Dauguma jo amžiaus paauglių to nedarydavo.
Tomis dienos prieš jam pradingstant, jis likdavo namuose ir mane prižiūrėdavo. O aš būdavau savo kambaryje ir žaisdavau Nintendo 64.
Ateidavo vyriškis, aš jį pamenu. Jis buvo vyresnis, beveik mūsų tėvo amžiaus. Mano brolis liepdavo eiti į savo kambarį, kai tik išgirsdavau durų skambutį.
Po to brolis prašydavo, kad aš nieko nepasakočiau apie tą vyriškį. Tačiau tuomet man rūpėjo tik kompiuteriniai žaidimai ir papildomas desertas, tad neprieštaraudavau.
Man nerūpėjo ir aš nesuvokdavau situacijos rimtumo. Dieną prieš broliui pradingstant, pamenu užsukusį tą vyresnį vyrą. Aš buvau virtuvei ir pažvelgęs pamačiau vyrą bučiuojantį mano brolį.
„Jie apsikabino. Jiems nerūpėjo, kad matau. Vyresnysis man pamojavo, o aš pamojavau jam atgal ir toliau žiūrėjau animacinius filmus.
Užmigau ant sofos ir pabudau, kai mano brolis šnabždėjo prie lauko durų: „Nesijaudink, jis miega“. Vyriškis kažką pasakė, bet aš neišgirdau.
Tuomet mano brolis pasakė kai ką, ko aš nesupratau, bet išgirdau žodžius „aplankys juos, o gal „aplankys jį“? bet kuriuo atveju sakinys buvo žodis „aplankys“. Vyras pakeltu balsu atsakė „ne“. Tuomet išgirdau „planas“ ir „miestas“. Ir vėl užmigau.
Kitą rytą, dieną kuomet pradingo mano brolis, tėvai buvo darbe. Brolis elgėsi labai keistai. Pamenu jį vis pasižiūrint į laikrodį.
Po pietų, pamenu, jis paėmė mane ant rankų ir paklausė ar norėčiau pasivažinėti vagonėliu. Buvau labai įnikęs į Nintendo 64, tad atsakiau – ne.
Jis manęs vos ne maldavo, tačiau vis tiek atsakiau – ne. Tuomet jis pasakė, kad turi nubėgti pas kaimynus kažko, aš net nepamenu, ką jis sakė, aš atsakiau – gerai. Brolis priminė, kad niekam neatidaryčiau durų, tik mamai ir tėvui.
Aš šūktelėjau „GERAI!“, kadangi Super Mario mane erzino, o jis trukdė. Brolis apkabino mane, pasakė, kad myli ir išėjo. Jis niekuomet nebesugrįžo“.
Tik po daugelio metų, gavęs paslaptingą dovaną, pasakojimo autorius pradėjo suvokti kas iš tiesų nutiko jo broliui.
„Mane užplūdo atsitiktiniai prisiminimai, net nežinau kodėl. Bet jie paskutiniuoju metu užgrobę mano mintis.
Negaliu užmigti, nes vis apie tai galvoju. Manau, kad mano brolis išvyko su tuo vyru, jie kartu pabėgo. O gal nutiko kažkas daug baisiau.
Tačiau, taip neturėtų būti nutikę. Mokydamasis universitete buvau sporto komandoje, kurią pripažino visoje šalyje.
Pamenu komandos nuotrauką su mūsų universiteto pavadinimu rodė ESPN televizijoje. Po keleto dienų bendrabutyje gavau siuntinį. Tai buvo dovanų krepšelis.
Maniau, kad jis nuo tėvų, tad net neperskaičiau kortelės ir ją išmečiau, o po to viską suvalgiau. Ten buvo tik saldainiai: Nerds, guminukai, Tootsie Rolls ir Hershey’s Kisses.
Paskambinau tėvui ir padėkojau už dovanų krepšelį, tačiau jis atsakė, kad nieko nesiuntė nei jis, nei mama. Tuomet susimasčiau: tai buvo tokie pat saldainiai, kuriuos aš valgydavau vaikystėje.
Vaikystėje aš valgydavau tik saldainius. Bandžiau surasti kortelę, bet neberadau.
Vaikystėje brolis mane vežiodavo vagonėlyje į degalinę netoli mūsų namų, kad galėčiau nusipirkti saldainių, nors mama už tai būtų „nubaudus mirtimi“.
Po dviejų mėnesių, 2016m. balandžio 12-ąją Reddit rašytojas papasakojo, kad paslaptis nedavė ramybės, tad nusprendė susitikti su tėvais akis į akį, kurie, kaip jis pasakoja, dingus broliui „labai kentėjo“.
„Trumpai tariant, aš susisiekiau su keletu detektyvų, kuriuos pažinojo mūsų šeima pradingus broliui. Kuomet pradėjau klausinėti, jie pasakė, kad brolio jau nebėra pradingusių žmonių sąrašuose.
Kai paklausiau, ką tai reiškia, jie atsakė, kad brolis iš sąrašų buvo pašalintas tėvų prašymu. Aš paklausiau savo tėvų, tiksliau tėvo. Tėvas mane tiesiog ignoravo.
„Mama atsakė, kad brolis gyvas ir jam viskas gerai („kiek ji žino“). Jie surado brolį prieš daugelį metų – labai labai seniai – ir išsiaiškino, kad jis gyvena su kitu vyru.
Jis gėjus ir tai sukėlė tėvams pasišlykštėjimą. Brolis norėjo su tėvais susisiekti. Tačiau jie atsakė, kad su broliu nenori turėti nieko bendra ir, kad aš jo nepamenu ir nenorėsiu matyti“.
Priblokštas ir piktas dėl tėvų veiksmų, brolis buvo per daug nusivylęs, kad išsiaiškintų kas iš tikrųjų nutiko broliui.
„Aš sprogau. Mano tėvai nenustebo. Jie nuoširdžiai nekentė mano brolio už tai kas jis buvo – kad jis buvo gėjus. Jie slėpė šią paslaptį nuo manęs visą mano suknistą gyvenimą.
Mano brolis praleido sūnėno gimimą, mano vestuves, mokslų pabaigtuves, VISKĄ, tik todėl, kad tėvai man melavo.
Aš iki šiol nedrįstu jam paskambinti, o jis gyvena kitapus šalies. Bet jis gyvas. Mano brolis gyvas.
Mano tėvai leido, kad manyčiau jog brolis miręs ar pagrobtas, nors iš tiesų jis pabėgo iš namų, o kuomet norėjo sugrįžti – tėvai jo išsižadėjo. Po velnių, aš dabar verkiu. Kaip taip galima padaryti? Dėjau ant tavęs, Dieve, dėjau ant krikščionių ir Jėzaus. Net nežinau, man taip gaila“.
Gegužės 7-ąją autorius patalpino trečiąjį „postą“ - su žmonos ir škotiško viskio stiklo pagalba, mūsų pasakojimo autorius galiausiai susisiekė su broliu, sukaupęs drąsą jam paskambino.
„Aš tikras šiknius – pirmieji mano žodžiai telefonu po to, kai brolio buvau nematęs dešimtmečius ir maniau, kad jis miręs, aš leptelėjau: „gavau tavo numerį“.
Jis paklausė kas aš esu ir ko noriu. Atsakiau: „tai aš“. Buvo ilga pauzė, net pamaniau, kad pokalbis nutrūko.
Išgirdau jį kažkam sakant, kad pritildytų radiją ir užvertų langą. Vėjo garsas pradingo. Jis paklausė mano vardo. Pasakiau, o jis atsakė, kad meluoju. Pasakiau, kad jo numerį sužinojau dingusių vaikų paieškos tinkle iš detektyvų. Brolis aiktelėjo.
Brolis paklausė kokios spalvos batų raištelius buvo įsivėręs piknike vaikystėje - prisiminiau, kad mama supyko dėl jo mėlynų batų su oranžiniais raišteliais. Tai buvo paskutinis kartas, kuomet mūsų šeima buvo kartu.
Girdėjau jį verkiant. Pirmiausia brolis paklausė: „kur tu esi?“ Atsakiau, kad gyvenu keletas valandų nuo senųjų namų. Jis nedvejodamas atsakė: „atvykstu“.
Po keleto valandų broliai susitiko.
„Jis nuvyko tiesiai į oro uostą be jokio bagažo, nusipirko bilietą ir atskrido tiesiai pas mane. Mes visą laiką kalbėjomės telefonu.
Kai brolis praėjo pro oro uosto vartus, aš iš karto jį atpažinau. Vidutinio amžiaus vyras, šiek tiek pražilusiais plaukais, raumeningas. Jis atrodė, kaip mūsų tėvas, tik geriau. Žinau, kad jei jam tai pasakyčiau, brolis supyktų.
Aš vos nenustūmiau pagyvenusios moters, pasipainiojusios kelyje, ir apkabinau jį. Brolis pora colių už mane aukštesnis. Jis mane pakelė. Jis verkė, aš verkiau. Visiškai palūžau.
Nuėjome į barą oro uoste. Brolis nepaleido žvilgsnio nuo manęs, buvo įsikibęs. Ir vis sakė, kaip tai neįtikėtina. Jis manęs atsiprašė. Vis verkė, sakydamas, kad jautėsi siaubingai. Pasakiau, kad viską pamirštų ir papasakotų apie savo gyvenimą.
Jis vedęs. Jo vyras – gydytojas. Jie gyvena vakarinėje pakrantėje. Turi du vaikus – mergaites: dvylikos ir aštuonerių. Brolis dirba teisės konsultantu ir turi savo įmonę.
Jo gyvenimas nuostabus. Brolis pasakojo, jog manė, kad jo nekenčiu ir nenoriu turėti nieko bendra. Bare sėdėjome valandų valandas. Manau, išbuvome šešetą valandų, kuomet pradėjau maldauti, kad atvyktų pas mane į namus ir susitiktų su mano žmona.
Atvykome namo, žmona buvo visiškai sutrikus. Ji apkabino mano brolį ir prašė, kad pasiliktų. Tuo metu brolio vyras kraustėsi iš proto ir vis jam skambino.
Jis neįsivaizdavo, kas vyksta. Manė, kad gal brolis pabėgo iš namų. Keletą dienų buvo tikra beprotybė, kol viskas paaiškėjo.
Mano sūnus ir mano brolis tarsi du žirniai ankštyje. Nuoširdžiai, aš niekuomet nenorėjau vaikų. Sūnus buvo nuostabus netyčiukas, tačiau aš nemoku elgtis su vaikais. Bijau, kad jie man suduš. O mano brolis – profesionalas. Vaikai myli jį“.
Po susitikimo broliai nebeišskiriami. Jų šeimos susitiko, o žmona planuoja persikelti ir gyventi arčiau naujos šeimos.
Tačiau šio pasakojimo autorius sako niekuomet neatleisiąs tėvams už skausmą, kurį jie sukėlė.
„Jis gyveno su mumis dvi savaites. Ir per dvi savaites mano gyvenime pasikeitė viskas. Brolio vyras kartu su abiem dukterimis atskrido pas mus. Mano svainis ir dvi mano dukterėčios. Jie buvo mano šeima. Jie yra mano šeima.
Brolis nori, kad persikeltume arčiau jų. Mano žmona jam pritaria, aš dirbu profesoriumi universitete, jau pradėjau paieškas ir radome etatą net su didesniu atlyginimu.
Neplanuoju atleisti tėvams, tačiau mano brolis juos tebemyli. Jis nuvyko prie tėvų namų ir pabeldė į duris.
Tėvas užtrenkė duris prieš jo veidą. Motina apkabino, pasakė pasirūpinti savimi ir uždarė duris. Aš negaliu jiems atleisti. Nėra jokių priežasčių likti šalia tėvų.
Noriu būti su savo šeima, noriu atgauti prarastą laiką. Dabar 2 val ryto, geriu škotišką viskį ir vertinu studentų darbus.
Mano gražuolė, nuostabi, išmintinga žmona miega ant sofos. Jai patinka stebėti, kaip aš vertinu darbus. Mano sūnus miega savo kambaryje įsikniaubęs į visus pliušinius žaislus, kuriuos jam padovanojo brolis.
Štai aš čia, toks laimingas, kupinas pilnatvės, žinodamas, kad mano šeima padidėjo du kartus taip netikėtai. Mano širdis džiaugiasi. Aš toks dabar laimingas, Reddit, toks laimingas“.
Pilnus pranešimus galima perskaityti Reddit: I-oji dalis, II dalis, III dalis.
Pagal PinkNews.
|
|