Paslaptį nusiplėšęs D. Vaitiekūnas: „Suprantu, tai rizikinga“
Data: 2016.06.06 11:07
Tema: Komentarai, nuomonės
„Netiesa ir slapstymasis iškreipia ir tavo, ir aplinkinių tikrovę“, – šyptelėjo Dominykas Vaitiekūnas. Žinomas aktorius, TV laidų vedėjas ir atlikėjas nesigaili atvirai prabilęs apie savo lytinę orientaciją.
<...>
„Sulaukiau tik pozityvios reakcijos. Girdėjau, kad buvo visokių anoniminių komentarų. Bet aš jų neskaičiau, nes nežinau, ką aš iš jų galiu pasiimti. Į akis man niekas nepasakė nieko blogo. Kodėl nusprendžiau kalbėti? Man ilgą laiką tylėjimas apie save nedavė ramybės. Tikiu, kad kai tau kas nors kelia nerimą, reikia šalinti nerimo priežastis. Nes nutylėjimas to, apie ką norisi šnekėti, kelia įtampą, o melas, net ir mažas, iškreipia realybę. Aš nenoriu gyventi kreivų veidrodžių karalystėje. Mes ir taip nutylime daugybę mums svarbių dalykų. O po to sau tauriai kenčiam, kaip lietuvių literatūros herojai“, – ištarė aktorius.
Koncertų žiūrovai jį pažįsta kaip vietoje nenustygstantį linksmuolį, tačiau šio pokalbio metu Dominykas ne kartą atrodė giliai susimąstęs.
<...>
– Kaip į jūsų viešą atsiskleidimą sureagavo šeima?
– Pozityviai. Apie vaizdo pasakojimų projektą „Išgirsti“ jiems papasakojau per Velykas, o mano vaizdo įrašą jie pamatė likus kelioms dienoms iki „nacionalinės premjeros“. Mama pasakė, kad turėčiau daugiau pamiegoti, nes tame filmuotame pasakojime mano akys jai pasirodė įtartinai raudonos. Tai buvo vienintelis komentaras.
Nors kai atsiskleidžiau jiems prieš keletą metų, žinoma, šita žinia nebuvo sutikta su fejerverkais ir šampanu. Buvo ašarų – ir mano, ir jų. Mama verkė savaitę. Skambindavo ir sakydavo – aš viską suprantu, bet man vis tiek liūdna.
Kita vertus, dabar ji džiaugiasi – sako, kad nebereikia atsakinėti į aplinkinių klausimus, kada aš parvesiu marčią ir taip toliau. Dabar viskas visiems aiškiau ir nebereiks sukti galvos, kas čia ir kaip. Tokia paslaptis įpareigoja ne tik tave, bet ir tavo aplinką.
Paslapties nešiojimas sudaro labai daug keblumų. Ateina toks etapas, kai visi aplink lyg ir viską žino ar nujaučia, bet tyli ir jaučiasi įkalinti, kad tik nesužinotų kiti. Nežino, kaip elgtis. Bijo ir tau pakenkti, ir kad aplinkiniai sužinoję nusisuks. Kiek girdėjau istorijų iš pirmų lūpų, artimai aplinkai kartais netgi būna baisiau, nei pačiam LGBT žmogui. Mano ir mano šeimos atvejis – laimingas atvejis. Bet jis – tik mano.
– O pažįstami ir draugai?
– Kadangi sprendimas kalbėti viešai buvo priimtas ne per vieną naktį, ši tema jau senokai sukosi tiek mano draugų, tiek kolegų rate. Aš daug ir ilgai galvojau ir save ruošiau įvairioms reakcijoms.
Po vaizdo įrašo pasirodymo sulaukiau tik palaikymo. Tiek daug sveikinimų negavau nei per jokį gimtadienį, nei tada, kai laimėjau TV šou konkursą. Reakcija socialiniuose tinkluose buvo labai pozityvi. Širdis džiaugėsi, pagalvojau, gal formuojasi kitokia elgesio norma. Bet nesu toks naivus ir nemanau, jog visi tik ir džiaugiasi.
Tikiu, kad yra žmonių, kurie nesupranta tokio mano poelgio. Ir aš juos galiu suprasti, nes ir aš pats ne visada suprantu kitų žmonių poelgius ar kalbėjimo motyvus. O man ir pačiam nueiti kelią nuo keistų įsitikinimų apie neheteroseksualius žmones užtruko.
Tiesa, galvojau, kaip bus išėjus į gatvę. Praėjusį savaitgalį Vilniaus senamiestyje prie manęs priėjo mėnesiui į Lietuvą atvykusi amerikietė. Pasakė, kad jos antra svajonė išsipildė – sutiko per savaitę antrą mėgstamą žmogų iš interneto. (Juokiasi.) Sakė, kad vienas iš jų buvo dainininkas Beissoul, jį jau matė, o antroji svajonė buvo sutikti mane.
Vienas pažįstamas vyrukas mane sutikęs apkabino ir sakė, kad labai didžiuojasi. O kai du augaloti barzdoti vyrukai priėjo naktinėje užkandinėje, maniau „dabar tai bus“. Bet pasakė – seni, gerbiam už tai, kad viską atvirai pasakei. Dar vienas ne visai blaivus pagavo mane už pakarpos ir sakė – ei, noriu asmenukę su tavim į Kauną parvežti.
Šią savaitę per vieną darbo susitikimą viena moteris paklausė, ar aš dar nevedęs. Aišku, ji dar nežino, pagalvojau.
Žinau, kad būna ir kitaip. Gaila homoseksualių žmonių, ypač paauglių, kurie susiduria su agresyvia aplinka. Gaila tų, kurių artimieji nori, kad jie nekalbėtų apie tai ne tik viešai, bet ir su savo šeima. Aš pats paauglystėje neradau saugios terpės, kurioje galėčiau kalbėtis apie tai. Jei būčiau radęs, gal nebūčiau tuščiai spoksojęs į sieną, o tą laiką būčiau praleidęs naudingiau.
Visas pokalbis: LRytas.lt
|
|