Šeimos paslaptį paviešinusi moteris į parduotuvę ėmė vaikščioti nakčia
Data: 2017.05.28 10:13
Tema: Komentarai, nuomonės
Kada atvykęs sūnus Aldonai prisipažino apie savo homoseksualumą, ši ėmė verkti ir klykti. Moteriai pasidarė labai baisu: ji suprato, kokioje visuomenėje reikia gyventi. Tačiau tikroji drama prasidėjo, kai apie tai sužinojo giminės.
Dar didesnį skausmą sukėlė tai, ką į ausį pašnibždėjo klebonas. Viename didžiųjų Lietuvos miestų gyvenanti Aldona, kurios vardas pakeistas, asmeniškame interviu DELFI papasakojo, kas ištinka šeimą, kada vaikas atsiveria. Aldona ragina tėvus nustoti verkti įsikniaubus į pagalvę – kviečia vienytis ir veikti.
– Kaip reagavote į sūnaus atsiskleidimą?
– Mano vaikas iš pradžių paskambino ir pasakė, kad nori pas mus atvažiuoti pasikalbėti. Supratau, kad tai bus rimtas pokalbis. Man viskas pasidarė aišku – jis pasisakys apie savo netradicinę orientaciją. Pasidalijau savo įtarimu su vyru. Jis pradėjo ant manęs šaukti – ką aš prisigalvojau! Jis niekada ant manęs nešaukdavo – tai aš ant jo parėkaudavau.
– Taigi jūs įtarėte?
– Aš bijojau. Pagalvodavau, bet realiai įtarti negalėjau, nes jis man niekada nepristatė nei draugo, nei draugės. Jis bendravo su šeimų neturinčiais draugais studentais. Aš, priešingai nei kitos mamos, dėl šeimos kūrimo nesukau galvos. Galvojau, dar geriau, kad šeimos neturės, juk pažįstu puikių šeimos nesukūrusių žmonių.
Tačiau kai išgirsdavau homofobinius pasisakymus per televiziją, susijaudindavau. Galvojau – o jeigu mano vaikas bus toks? Taigi nujaučiau ir tam ruošiausi, bet bijojau klausti.
– Kokia buvo Jūsų reakcija išgirdus tai, ko bijojote?
– Man drebėjo rankos ir kojos. Praktiškai žinojau, ką jis pasakys.
Atvykęs jis pradėjo kalbėti, pasakoti, kaip išgyvena. Man atvipo lūpa. Man pagailo, kad tik dabar – jis turėjo tai slėpti, kovoti, nesakyti tiesos. Man patiko jo pozicija: jūs esate mano tėvai ir privalote žinoti tiesą.
Iš karto pasakiau: žinok, kad tavo tėvai yra homofobai ir man reikia žinių, literatūros. Homofobai ta prasme, kad iki šiol tokių asmenų nežinojome, apie tai išgirsdavome tik juokų forma balių metu. Mes savo vaiką apkabinome, pasakėme, kad, kas bebūtų, nepaliksime. Paprašiau informacijos šia tema, kad galėčiau šviestis.
Pasijutau, tarsi nemokėdama plaukti būčiau įkritusi į vandens telkinį. Manęs laukė košmariška naktis. Mano vyras išsigando, jis nutilo, užsidėjo ausines. Aš pradėjau verkti, klykti, man pasidarė taip baisu. Ir ne dėlto, kad jis toks – aš supratau, kokioje aplinkoje gyvenu. Prieš keletą metų kas dar darėsi gatvėse, kokios temos buvo aptarinėjamos...
Kartą guliu sporto klubo pirtyje, apačioje sėdi garbūs senjorai ir vysto temą, kaip reikia sunaikinti, sušaudyti pyderus, kaip gerai, kad sovietmečiu buvo tai draudžiantys straipsniai. Bandė ir mane į diskusiją įtraukti, bet aš, pabrukusi uodegą, dingau iš pirties. Neapsiverkiau, tačiau supratau, kad turiu kažką daryti. Supratau, kad nuo šiandien turiu nebe abejones, įtarinėjimus – šiandien aš turiu savo šeimos paslaptį. Iškilo dilema, kaip su tokia paslaptimi gyventi.
Visas pokalbis: Delfi.lt.
|
|