Mes lygūs. Translytė Alisa: „Matuodamasi buvusios žmonos drabužius suvokiau, kad nuo savęs nepabėgsiu“
Data: 2019.01.02 10:00
Tema: Komentarai, nuomonės
Viename iš Žmogaus teisių forumo renginių dalyvavusi vaikų ligų gydytoja Alisa Alasevičė netikėtai pajuto didžiulį dėmesį. Vis dėlto tam ji buvo pasirengusi. Galų gale ji nusprendė nebetylėti – jau laikas papasakoti savo istoriją visiems.
Alisa atvira – nebuvo kritinio momento, kai ji suprato, kad jos biologinė lytis nesutampa su tapatybės pajautimu.
„Nelendant į diskusijas, kas yra biologinė lytis, nes tai – atskira tema, pasakysiu, kad man nebuvo tokio atskiro momento, kad būčiau pajutusi, lyg jungiklį kas būtų įjungęs, – viskas, aš moteris!
Toks noras, troškimas būti moterimi buvo nuo pat vaikystės. Vienas pirmųjų mano prisiminimų, kai pas močiutę būdama lįsdavau į miegamąjį, kur stovėjo spintelė su pusseserių drabužiais. Tai ryškiai prisimenu“, – vaikystės prisiminimu dalijasi Alisa.
Anot jos, jausmas dėl savo moteriškosios tapatybės ilgai nepaleido. Vis dėlto aplinka, kurioje gyvena, tas mintis gesindavo, tiesiog vis nustumdavo jas į šalį. Tai, kad nuo savęs nepabėgs, aiškiausiai Alisa viduje suvokė maždaug prieš ketverius metus, būdama akademinėse atostogose.
„Tuomet daugiau laisvo laiko buvo, daugiau laiko skyriau sau. Tada tiesiog ėmiau persirenginėti savo buvusios žmonos drabužiais. Tai buvo, sakykime, pirmas žingsnis. Paskui pradėjau labiau domėtis, internete naršyti, bendrauti, ieškoti informacijos... Tuo metu buvo tik tas persirenginėjimas, neigiau esanti translytė moteris. Paskui taip susiklostė, kad gyvenime daug kitų rūpesčių ir problemų atsirado, šis pomėgis persirenginėti, vadinkime jį taip, nuėjo į šalį. Palaipsniui puoliau į depresiją, į nerimą...“, – pasakoja pašnekovė.
Santykiai su moterimi, kaip dabar pripažįsta Alisa, iš dalies buvo bėgimas nuo savęs, o ir netiesioginio spaudimo būta, kad šeima lyg ir laikoma aukščiausia vertybe, o gyvenimas joje – geriausias, kokį galima įsivaizduoti: „Mano atvejis - ne vienintelis, kai santykis su moterimi palengvino nerimą, kai jaučiau, kad turiu būti vyru, tačiau tai tikrai nėra visų translyčių patirtis. Tam tikra prasme tai pagerino mano padėtį, atidėjo kai kuriuos įvykius. Pagerėjo tuometinė emocinė būklė, viskas atsidėjo vėlesniam laikui.“
Daugiau: 15min.
|
|