Vieno homoseksualumą lemiančio geno nėra. Ką tai reiškia?
Data: 2019.09.16 14:26
Tema: Kita informacija
Iš konteksto ištrauktas mokslinių tyrimų išvadas iškraipyti nesudėtinga. Taip nutiko ir su paskutinėmis vasaros dienomis pasirodžiusiu tyrimu, analizuojančiu žmonių lytinį potraukį lemiančius genus.
Pasaulį apskriejusi žinia apie prestižiniame mokslo žurnale „Science“ pasirodžiusį didelio masto viso genomo sąsajų tyrimą (GWAS) neaplenkė ir Lietuvos. Pavyzdžiui, tinklalapyje bukimevieningi.lt pasirodė publikacija, teigianti, kad tyrimo išvados – „stiprus smūgis gėjams“.
Nuoroda į publikaciją pasidalijo beveik 800 feisbuko vartotojų, ji įdėta socialinio tinklo grupėse „bukimevieningi.lt“, „Jungtinės Karalystės Lietuvių bendruomenių tinklas“ ir „Už didingą Lietuvą!“.
Pagalbos susigaudant mokslinio tyrimo rezultatuose kreipėmės į Vilniaus universiteto (VU) Biomokslų instituto vadovą, profesorių Juozą Lazutką.
Lytinis elgesys negydomas
Pirmiausia gavome profesoriaus patvirtinimą, kad tyrimas – rimtas ir atliktas aukštos kvalifikacijos mokslininkų. Autorių kolektyve rasime Kembridžo, Harvardo, Kopenhagos, Amsterdamo, Majamio universitetų, Masačusetso technologijos instituto (MIT) ir kitų pripažintų ugdymo įstaigų atstovų.
Skirtingai nei teigia daugybė tyrimą aprašiusių publikacijų antraščių, genai turi įtakos heteroseksualiam ir homoseksualiam elgesiui. Be to, tyrimas rodo, kad biologiniai veiksniai nėra vieninteliai, kurie lemia žmonių elgesį.
Pasak profesoriaus, tyrimas parodo, kad nėra vieno vienintelio geno, atsakingo už neheteroseksualų elgesį. Žmogaus elgesio forma susijusi su šimtais genų, išsidėsčiusių visose žmogaus chromosomose, tačiau kiekvieno iš jų atskira įtaka seksualiniam elgesiui yra labai maža.
„Tyrimo išvada, kad su seksualiniu elgesiu yra susijęs ne vienas ar keli, o šimtai žmogaus genų, leidžia padaryti vieną labai svarbią išvadą: yra visiškai neįmanoma, naudojant genetinius metodus ir tiriant individo genus, daryti kokias nors išvadas apie šio individo esamą ar būsimą seksualinę orientaciją“, – paaiškino J.Lazutka.
Tai reiškia, kad neįmanoma sukurti testo, kuris leistų nustatyti dar negimusio vaisiaus seksualinę orientaciją. Be to, tokie rezultatai reiškia, kad net ir pritaikius moderniausią genomo redagavimo techniką nėra įmanoma pakeisti žmogaus seksualinio elgesio.
„Kita vertus, kadangi seksualinio elgesio formos akivaizdžiai turi biologinį pagrindą, lygiai taip pat būtų neefektyvios ir visokios psichologinės ar socialinės terapijos“, – dėstė profesorius.
Daugiau: 15min.
|
|