Antropologas – apie „Focus on the Family“ „antropologinį“ santuokos tyrimą
Data: 2008.03.26 00:33
Tema: Komentarai, nuomonės
Patrick M. Chapman, Ph.D.- biologas antropologas
Man buvo garbė, kai Glenn Stanton, Šeimos Formavimo Studijų direktorius iš „Focus on the Family“, manęs paprašė pateikti kritišką recenziją jo neseniai paruoštai „Focus on the Family“ ataskaitai: „Skirtingi šeimos ir santuokos apibrėžimai: lyginant ir priešpastatant apibrėžimus, kuriuos pateikia tos pačios lyties santuokų gynėjai ir klasikiniai antropologai“ (PDF: 80KB/10 psl.). Man jau teko teigiamai susidurti su p. Stanton ir aš vertinu jo atvirumą profesionaliai kritikai. Taip pat esu dėkingas Box Turtle Bulletin, suteikusiam mūsų diskusijai viešumą.
Kaip paminėta pavadinime, Stanton’o ataskaita palygina ir priešpastato antropologinį santuokos supratimą su apibrėžimais, kuriuos pateikia tos pačios lyties santuokų gynėjai.
Manau, kad ši ataskaita – reikšminga, dėl keleto, kurių galbūt jis nenumatė, priežasčių:
- Apeliacija į antropologus, kaip autoritetą suprantant santuoką;
- Pripažinimas, kad santuoka pirmiausia yra socialinis ir ekonominis institutas, bet ne religinis;
- Pripažinimas, kad tos pačios lyties santuoka yra tradicinė;
- Pripažinimas, kad „Focus on the Family“ „vieno biologinio vyro ir vienos biologinės moters“ santuokos apibrėžimas yra ydingas;
- Pripažinimas, kad gėjai geba turėti stabilius ilgalaikius santykius.
Leiskite man detaliau išdėstyti šiuos punktus.
Apeliacija į antropologų autoritetą
Tai tiesa, kad tos pačios lyties santuokų gynėjai, minimi ataskaitoje, nenaudoja antropologinių apibrėžimų. Tačiau jie neteigia esą ekspertais ir nenaudoja savo apibrėžimų, kad ribotų kitų žmonių galimybė tuoktis. Todėl, aš nesu labai susirūpinęs dėl jų apibrėžimų, ypač todėl, kad antropologinis santuokos supratimas, kuris remiasi kaip ji buvo išreikšta įvairiose kultūrose ir skirtingais laikotarpiais, apima ir vienos lyties santuokas. Tai rodo daugelis Stanton‘o pateiktų citatų, kurios vengia nurodyti biologines sugyventinių lytis. Pavyzdžiui, Stanton‘as nurodo Peter Murdock’o 1949 metų apibrėžimą, kuris sako, kad santuoka yra: „tarp seksualiai sietinos suaugusiųjų poros“.
Tuo tarpu, kai Stanton‘as pažymi, kad daug vienos lyties santuokos gynėjų nenaudoja antropologinio santuokos supratimo, jis nepasirūpina paminėti, kad lygiai taip pat daro ir prieštaraujantys tokioms santuokoms. Pavyzdžiui, „Focus on the Family“ santuokos apibrėžimas prieštarauja antropologinei realybei. Daugelis kultūrų pasaulyje tradiciškai priima vienos lyties santuokas, o skirtingų lyčių santuokos dažnai sudaromos ne iš meilės ir yra poligamiškos. Daugpatystė (poliginija), vienas vyras ir daugiau nei viena žmona – kol kas yra labiausiai bendrai pageidautina santuokos forma; daugvyrystė (poliandrija), viena moteris ir daugiau nei vienas vyras taip pat egzistuoja. Daugelyje visuomenių, kuriose populiaresnė daugpatystė nei monogamiška santuoka, žmona laikoma vyro nuosavybe. Tai paaiškina, kodėl daugpatystė laikoma amoralia vakarietiškose bendruomenėse: tai dažnai sumenkina moterį iki nuosavybės lygmens.
Ypač svarbus Stanton’o ataskaitoje pripažinimas, kad antropologai yra ekspertai, kuomet bandoma suprasti ir apibrėžti santuoką. Taigi, tai padidina oficialaus Amerikos Antropologų Asociacijos pareiškimo 2004 metais svarbą, kuriame smerkiami santuokos pataisos, kurios pildymai, kurie neleidžia oficialiai pripažinti tos pačios lyties santuokų. Antropologai pripažįsta, kad vienos lyties santuokos yra viena iš daugelio teisėtų santuokos formų, praktikuotų įvairiose pasaulio kultūrose. Stanton’o atrankinis antropologijos taikymas leidžia man daryti prielaidą, kad jam labiau rūpi „Focus on the Family“ politinė darbotvarkė, nei siekis pateikti sąžiningą, tikslų ir reprezentatyvų santuokos apibrėžimą.
Santuokos nešventumas
Savo apibendrinime, kaip antropologai apibrėžia santuoką, Santon‘as teigia, kad jie yra „informuoti, kad santuoka didžiąja dalimi yra universali, peržengianti kultūros, įstatymo, religijos, laiko ir visuomenės išsivystymo ribas“ darau prielaidą, kad jis čia turi omeny technologinį sudėtingumą – visos visuomenės yra sudėtingos socialine prasme, bet nevisos yra technologiškai sudėtingos). Santuoka yra universali, peržengianti įvairių kultūros aspektų ir išmatavimų ribas, bet kuriama skirtingai skirtingose visuomenėse. Santuokos formos labai skirtingos ir kinta nuo monogamiškų iki poligamiškų, nuo tos pačios lyties iki priešingų lyčių santuokų, nuo tos pačios būties būsenas iki skirtingų: kai kurios kultūros pripažįsta „vaiduoklines santuokas“, kuomet gyvas asmuo veda jau mirusį. Santuoka dažnai apima seksualinius santykius, bet akivaizdu, kad tai nėra būtinas reikalavimas. Antropologai pripažįsta santuoką pirmiausia kaip socialinę ir ekonominę sąjungą, kuri tarnauja daugeliui skirtingų tikslų, kurie liudijami įvairiose Stanton‘o pateikiamose citatose.
Manau tai svarbu, kad Stanton‘as nurodo, kad santuoka peržengia religijos ribas. Nors santuoka kartais yra įtraukiama į religines tradicijas ir praktikas, savo prigimtimi ji nėra religinė, kaip nurodo Stanton‘o pateikti apibrėžimai, nenurodantys religijos. Taigi argumentai remiantys „santuokos šventumą“, teigiantys, kad tai religinis institutas su prigimtine religine kokybe, yra neparemti antropologiškai. Tai – gaivinančiai sąžiningas „Focus on the Family“ pripažinimas.
Tos pačios lyties santuokos yra tradicinės
Stanton‘as ataskaitos priede aprašo vieną tos pačios lyties santuokos formą, kuri aptinkama daugelyje tradicinių Afrikos kultūrų. Šios santuokos modeliuojamos pagal heteroseksualias, kuriose asmuo atliekantis priešingos lyties darbus, dažnai visuomenėje yra pripažįstamas, kaip kitos lyties individas. Ši situacija yra įprasta tradicinių tos pačios lyties santuokų išraiška visame pasaulyje. Svarbu tai, kad šios kultūros laiko santuokas lygiavertėmis, naudoja tą patį terminą tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių santuokoms įvardinti.
Tačiau Stanton‘as ginčija, kad tos vienos lyties santuokos „yra savo dvasia ir prigimtimi nepanašios į tos pačios lyties santuokas, kurios yra siūlomos šiandien“, pirmiausia dėl lyties transformacijos komponento. Lyties transformacija yra dažnai būtina, nes tradicinės visuomenės įprastai griežtai nubrėžia lytiškumo vaidmenis: vyrai atlieka vienas veiklas, o moterys – kitas. Taigi, kad turėti teisingai funkcionuojantį namų ūkį tos pačios lyties santuokoje, biologinis vyras dažnai turi atlikti moteriškus darbus, o biologinė moteris – vyriškus: tos pačios lyties ūkis pamėgdžioja skirtingų lyčių ūkį. Tačiau. Nors asmuo gali atlikti priešingos lyties darbus, ir net jei visuomenė laiko jį kita lytimi, asmuo gali išlaikyti lytiškumo savybes, kurios atitinka jo ar jos biologinę lytį: vyras, atliekantis moters darbus, gali likti vyrišku kitose savybėse, o moteris, atliekanti vyriškus darbus – moteriška.
Šiuolaikinė Amerikos visuomenė nenustato griežtų ribų lytiškumo vaidmenims: yra įprasta skirtingų lyčių santuokose ir santykiuose tiek vyrams, tiek moterims prisidėti finansiškai, pasirūpinti vaikų poreikiais, tvarkytis namų ūkyje ir pan. Taigi, šiuolaikinės amerikietiškos tos pačios lyties santuokos ir vėl imituoja skirtingų lyčių santuokas. Svarbu tai, kaip pažymi istorikas Stephanie Coontz veikale“Marriage, a History”, yra nemažai šiuolaikinės skirtingos lyties santuokos išraiškų. Taigi, jei istorinio precedento trūkumas naudojamas, kad pateisinti tos pačios lyties santuokų draudimą, kaip, panašu, teigia Stanton‘as, šiuolaikinės skirtingos lyties santuokos taip pat turėtų būti uždraustos. Nepaisant to, malonu, kad „Focus on the Family“ pagaliau pripažino, kad tos pačios lyties santuokos nėra naujas reiškinys.
Lytiškumas ir vaikai
Manau, remdamasis kita „Focus on the Family“ literatūra, kad Stanton‘as pateikia lytiškumo transformavimosi argumentą, dėl tikėjimo, jog vaikams reikia skirtingo lytiškumo tėvų vaidmenų, kad jie taptų tinkamai socializuoti: tikėjimas, kuris yra ydingas dėl keleto priežasčių.
Pirmiausia, lytiškumas savaime iš prigimties neatitinka biologinės lyties. Stanton‘as tai pripažįsta savo diskusijoje apie lytiškumo transformaciją kai kuriose tos pačios lyties santuokose. Biologinis vyras gali atlikti moters vaidmenį, o biologinė moteris gali atlikti vyro vaidmenį. Tiesioginis pavyzdys, Bugis etninė grupė Indonezijoje išskiria penkis lytiškumus: du iš kurių yra vyriški, du – moteriški ir vienas androgeniškas (vienu metu išreiškiantis ir vyriškas ir moteriškas savybes). Bugiai leidžia tuoktis tarpusavyje dviem vyriškiems asmenims, dviem moteriškiems asmenims, vyriškam ir moteriškam asmeniui, dviem biologiniams vyrams, dvejoms biologinėms moterims, biologiniam vyrui ir biologinei moteriai, visuomet, kai asmenys priklauso skirtingoms lytiškumo kategorijoms: androgeniško lytiškumo asmenims tuoktis negalima.
Antra, lytiškumo išraiška, skirtingai nuo lytiškumo normų, yra labai skirtinga visuomenėje ir tarp visuomenių. Lytiškumas nėra dvejetainis (dvigubas): vyriškumas ir moteriškumas egzistuoja kaip nepertraukiama seka (kontinuumas). Net Amerikos visuomenėje yra tėvų, kurie yra vyriški ir kurie yra moteriški, kai kurios motinos yra moteriškas, o kai kurios vyriškos. Taigi nėra garantijos, kad skirtingos lyties tėvai išreikš skirtingas lytiškumo normas, arba kad tos pačios lyties tėvai išreikš tik vieną lytiškumo normą. Dar daugiau, skirtingose kultūrose, lytiškumo normos vyrams ir moterims yra be galo skirtingos, pabrėžiant, kad vyrai gali būti saugotojai, aprūpintojai, auklėtojai, kaip irgi gali moterys.
Trečia, vaikas nei socializuojasi, nei išmoksta lytiškumo vien tik iš tėvų. Kaip pripažįstama Stanton‘o ataskaitoje, santuoka yra svarbi šeimos sudedamoji dalis, bet šeima apima daugiau nei tik tėvus ir vaikus: taip pat yra seneliai, tetos ir dėdės, pusbroliai, o kartais ir papildomos žmonos ar vyrai jų santykiuose. Kitais žodžiais tariant, šeimos apima tiek vyrus, tiek moteris. Taigi, vaikai, kuriuos augina tėvai tos pačios lyties ar lytiškumo santuokoje, vis tiek turi skirtingos lyties ar lytiškumo šeimos narių. Dar daugiau, visuomenės vaidmuo yra itin reikšmingas vaikui socializuojantis į lytiškumo normas. Pavyzdžiui, bet kuris vaikas, žiūrintis Disnėjaus filmukus, sužino tradicinius Amerikos lytiškumo lūkesčius vyrui ir moteriai: visuomenės lytiškumo lūkesčių bei nurodymų yra neįmanoma išvengti, kadangi lytiškumas yra taip stipriai įlydytas į visuomenę. Ir pabaigai, tradicinėse visuomenėse, kurios leidžia tos pačios lyties santuokas, poros augina vaikus, kurie neparodo jokių visuomeninių ar vystymosi problemų.
Įdomu, kaip Stanton‘as parodo savo diskusijoje priede, jis iš tiesų pakeičia „Focus on the Family“ „vieno biologinio vyro ir vienos biologinės moters“ santuokos apibrėžimą į „vieno vyriško lytiškumo ir vieno moteriško lytiškumo asmenų“. Tačiau ir vėl šis apibrėžimas neapima skirtingų santuokos formų įvairiose kultūrose. Vis dėl to, manau tai reikšminga, kad remdamasis antropologiniais įrodymais, Santon‘as akivaizdžiai pripažįsta, kad „Focus on the Family“ santuokos apibrėžimas yra ydingas.
Ilgalaikiai santykiai
11-oje išnašoje Stanton‘as pateikia biografinę informaciją apie įžymų antropologą Colin Turnbull. Turnbull‘as, „britas amerikietis“, kaip jį vadina Stanton‘as, turėjo 30 metų trukusius santykius su afro-amerikiečiu, abu mirė nuo komplikacijų susijusių su AIDS. Manau, kad tai, kad Stanton‘as pripažįsta, jog Turnbull‘is ir jo partneris turėjo ilgalaikius santykius, yra svarbu, nes „Focus on the Family“ dažnai grindžia tos pačios lyties santuokų uždraudimą, nes šie santykiai tariamai yra „trumpalaikiai“.
Tačiau noriu paklausti, kuo ši biografinė informacija yra sietina su Stanton’o ataskaita? Skirtingos Turnbull‘io ir jo partnerio rasės yra nesusiję su esme: jei partneris būtų baltasis ar Turnbull‘is – juodaodis, abejoju, kad Stanton‘as būtų tai paminėjęs. Kad jie mirė dėl komplikacijų susijusių su AIDS taip pat nesusiję su esme: jei Turnbull‘is būtų buvęs heteroseksualus vyras, miręs nuo AIDS komplikacijų, abejoju, kad tai būtų buvę paminėta. Akivaizdu, kad Stanton‘as nemini informacijos apie santuoką, rasę ar mirties priežastį kitiems antropologams, kuriuos jis cituoja. Turnbull’io seksualinė orientacija yra taip pat nesusijusi su esme. Galbūt Stanton‘as ją mini, kadangi jis daro klaidingą prielaidą, kad Turnbull‘io argumentas reiškia vienintelį tos pačios lyties santuokų pagrįstumą, ir kadangi tai pasakė homoseksualas, tai sustiprintų Stanton‘o neantropologišką požiūrį į santuoką.
Tačiau taip nėra. Turnbull‘is yra teisus tvirtindamas, kad buvimas suaugusiu normaliai apima užsidirbimą pragyvenimui, santuoką, šeimos auginimą ir prisiėmimą „ritualinių“ pareigų, kurios naudingos visuomenei, šeimai ir pačiam asmeniui. Turnbull‘is taip pat teisus teigdamas, kad santuoka yra svarbi ar esminė dalis užtikrinant visuomenės ir visuomeninės tvarkos tęstinumą. Tačiau nė vienas Turnbull‘io komentaras nerodo, kad tik heteroseksualios ir skirtingos lyties santuokos tarnauja šiam tikslui, atmetant homoseksualias ir tos pačios lyties santuokas. Taigi vėl paklausiu, kokį ryšį argumentams turi Turnbull’io seksualinė orientacija. Ilgalaikiai tarprasiniai santykiai ar mirties pobūdis? Ir vis dėl to, tai gaivus ir sąžiningas „Focus on the Family“ pripažinimas, kad homoseksualūs vyrai gali turėti santykius, kurie trunka 30 metų.
Apibendrinančios pastabos
Pabaigai norėčiau atkreipti dėmesį į antropologinį požiūrį į santuoką, kuris pateiktas Stanton‘o ataskaitos pradžioje. Visi aštuoni punktai tinka tiek tos pačios lyties, tiek skirtingos lyties santuokoms. Abu santuokų tipai užtikrina žmonių ir kultūros tęstinumą. Abiejų tipų porų ryšiai tarnauja branduolinių ir išplėstinių šeimų gerovei, o taip pat didesnei bendruomenei. Abiejų tipų santuokos susitelkia prie šeimos narių teisių ir atsakomybės bei atstovauja sudėtingiems santykiams aptinkamiems visuomenėje. Abi apimamos praktiškai universalioje, tačiau skirtingoje savo išraiška santuokoje, kuri peržengia kultūros, įstatymo, religijos ir laiko ribas. Galų gale paskutiniai du punktai sąraše, kurie susitelkia vyriškų ir moteriškų sudedamųjų dalių – nagrinėjami dalykai susiję su lytiškumu, ne biologine lytimi – yra vienodai sietini su šiuolaikinėmis skirtingos lyties santuokomis, kaip ir su tos pačios lyties santuokomis.
Ištyrus daugiau kultūrų ir surinkus daugiau duomenų, antropologinis santuokos supratimas per paskutinį šimtmetį pasikeitė, tapo labiau apibendrinantis ir apimantis. Remdamasi šiais žinomais įrodymais, Amerikos Antropologų Asociacija smerkia pastangas apriboti santuoką tik skirtingos lyties poromis.
Aš nuoširdžiai sveikinu Glenn‘o Stanton’o atskaitą. Ataskaitoje „Focus on the Family“ pagaliau pripažįsta antropologijos autoritetą apibrėžiant santuoką, pripažįsta, kad „santuokos šventumo“ argumentai yra nepagrįsti, kad egzistuoja tos pačios lyties santuokos tradicinėse visuomenėse, kad biologinė lytis nėra svarbi aplinkybė apibrėžiant santuoką, ir, kad homoseksualūs vyrai gali turėti ilgalaikius ir stabilius santykius.
Papildomai, aš kviečiu „Focus on the Family“ pripažinti, kad jie klaidino savo skaitytojus, kuomet neseniai tvirtino, kad antropologai pritaria taip vadinamam „tradiciniam santuokos apibrėžimui“ ir viešai atsiprašyti bei pataisyti šį teiginį. Jie turėtų garbingai informuoti savo skaitytojus, kad Amerikos antropologų asociacija jau anksčiau viešai yra pasmerkusi pastangas uždrausti homoseksualams tuoktis, bei paskelbusi, kad santuoka, kaip apibrėžta įvairiose kultūrose, apima ir tos pačios lyties santuokas. To nepadarius, „Focus on the Family“ tiesiog patvirtins požiūrį, kad ji labiau rūpinasi savo politinė dienotvarke, nei krikščioniška savastimi.
Pagal Box Turtle Bulletin išvertė Oxious.
|
|