Jacek Maciej Krawczyk: Būti gėjumi mažame mieste
Data: 2008.04.21 13:25
Tema: Komentarai, nuomonės
„Adomas N. - pydaras“, su tokiais ir panašiais teiginiais nėra sunku susidurti Lenkijos miestuose ir miesteliuose. Užtenka pažvelgti į namų sienas, laiptines, praeiti pro požemines perėjas. Mano miestas šiuo atžvilgiu nėra išskirtinis.
Praleidžiant šių užrašų ant sienų „estetiškumą“, norėčiau pažvelgti į homofobijos problemą. Iš mano stebėjimų galima pamanyti, kad žmonės mano, jog gėjai yra kažkur Amerikoje, bet ne pas mus. Ir nežinia ar juoktis, ar verkti. Iš tyrimų matome, kad daugmaž kas dešimtas gatvėje einantis žmogus turi homoseksualių potraukių.
Dėl pasireiškiančios diskriminacijos, beveik visi homoseksualai Lenkijoje slepia savo seksualinę orientaciją. Dažnai apie ją nežino nei pažįstami, nei kaimynai, o tėvai vaidina nieko nesuprantančius ir savo sūnaus gyvenimą su kitu vyru aiškina problemomis susijusiomis su būstu.
Dažniausiai didžiausią problemą gėjui, ar lesbietei sukelia tėvai, kurie prisidengę mitais ir prietarais bando atsižadėti savo homoseksualių vaikų. Patys jaučiasi nuskriausti, nes mano, kad yra verti „geresnių“ vaikų. Asmeniškai pažįstu žmonių, kurie dėl to buvo išmesti iš namų ir net priversti palikti gimtąjį miestelį. Nors tai jų miestas, ne vien heteroseksualų.
Mažas tolerancijos lygis ir pagarbos žmogaus laisvei trūkumas ypač yra matomas mažuose miesteliuose. Šokiruoja tai, kad pats žodžio „homoseksualumas“ pavartojimas čia sukelia kalbos paralyžių, arba didelio adrenalino kiekio išsiskyrimą. Tai vadinama homofobija, jos reiškimasis sukelia labai daug nemalonumų homoseksualams. Todėl dviejų už rankų besilaikančių vyrų sutikimas gatvėje yra praktiškai neįmanomas. O jeigu kažkas išdrįs, tai bus apkaltintas viešu emocijų reiškimu savo partneriui, „demoralizacija“, „savo seksualumo sureikšminimu, jo piršimu kitiems“ ir galbūt net sumuštas. Tuo tarpu juk šimtai heteroseksualių porų rodo savo heteroseksualumą ir niekas nemato nieko blogo tame. O juk gėjai ir lesbietės irgi galėtų papriekaištauti, kodėl heteroseksualams reikalingas afišavimasis ir patarinėti, kad reikia viską slėpti.
Homoseksualumas nėra nei nusikaltimas, nei liga. Jis toks pat moralus, kaip ir heteroseksualumas. Kodėl tada tai turi būti visiškai slepiama? Meilė yra meilė neatsižvelgiant į lytinę orientaciją. Teisė būti mylimu ir mylėti yra kiekvieno žmogaus teisė. Todėl, kad esame lygūs, turime turėti vienodas teises, teisę legalizuoti savo partnerystes. Norėčiau pareikšti, kad partnerysčių legalizavimas ne tik nesumažina santuokos reikšmės, bet priešingai, sustiprina ją skleidžiant tokias vertybes kaip ištikimybė, stabilumas ir bendra atsakomybė. Deja, daugelis to nesupranta ir norėtų pasmerkti homoseksualus. Baisiausia tai, kad toje terpėje yra ir kai kurie gydytojai, psichologai, nes jie iki šiol nesupranta, kad homoseksualumo nėra tarptautinėje ligų klasifikacijoje. Norėčiau, kad jie pagaliau įsisąmonintų, kad homoseksualumas nėra liga.
Kova su homofobija mūsų miestuose nėra lengva. Šiuo klausimu labai svarbus yra švietimas.
Nuo tada, kai apsigyvenau su savo draugu ir mano seksualinė orientacija buvo atskleista, kaimynai nustojo atsakinėti į mano „Laba diena“, o iš kitų pradėjau susilaukti grasinimų ir keiksmažodžių savo atžvilgiu. Reikia priminti, kad gyvenu netoli Varšuvos. Net bijau pagalvoti kaip atrodo gėjaus gyvenimas, tarkim, kažkur prie sienos su Baltarusija. Turbūt toks žmogus net nežino žodžio - gėjus, nes taip ten niekas tokių nevadina. Jis yra „pederastas“ ir „boba“. Coming out tokiam kaip science fiction, tarsi už jį kažkas tą padarytų. Rezultatus galima numatyti. Jei sužinos tėvas, tai jį sumuš, o brolis dar ir pagirs tėvą, kad jam „išmuša pydariškumą iš galvos“. Pats į policiją nesikreips, kiti irgi, nes juk jei tėvas muša, tai iš meilės, tam, kad sūnų išauklėti „padoriu žmogumi“. Motina nuves tokį į bažnyčią, kur vietinis „guru“ jam prigrasins amžina ugnimi pragare ir patars kuo greičiau vesti ir pajusti, kaip gerai su boba. Nepamirš tai pat priminti, jog reikia skubiai pataisyti stogą. Moteris duoda auką, už kurią „guru“ meldžiasi šventajai Genovefai ir džiugina patardamas, kaip padėti susirasti marčią. Šitas pavyzdys nėra atitrūkęs nuo realybės, o panašūs absurdai vyksta ne tik provincijoje.
Aš vis dėl to esu optimistas ir tikiu, kad viskas pasikeis į gerąją pusę. Svarbu pramušti tylėjimą. Diskusija dėl homoseksualų diskriminacijos Lenkijoje jau prasidėjo, vis daugiau žmonių įsitraukia į kovą vardan lygių teisių. Darbų mūsų šalyje liko daug: nuo švietimo iki homoseksualių partnerysčių įteisinimo.
Atėjo laikas šitą problemą kelti vietiniame lygyje. Turiu vilties, kad šis tekstas leis Lenkijos miestų ir miestelių gyventojams suprasti tolerancijos stygiaus problemą.
Šaltinis: Racjonalista.pl
Vertė: Kregus
|
|