Mano vaikas gėjus?
Data: 2009.03.12 17:46
Tema: Mitai ir stereotipai apie homoseksualumą
Daugeliui tėvų žinia, jog jų atžala – gėjus, yra tikras šokas. O ką žmonės daro šoko metu? Žinoma, įvairias kvailystes: atsisako mylimų sūnų ir dukterų, tempia juos pas psichiatrus, pradeda tartis su nekompetentingais žmonėmis. Tikimės, kad ši medžiaga padės daugeliui tėvų susiorientuoti situacijoje ir „nepriskaldyti malkų“ be reikalo. Medžiaga pateikiama interviu forma, kur pateikiami atsakymai į bendrus ir dažniausiai užduodamus tėvų klausimus. Tai galima naudoti ir kaip „greitosios pagalbos vaistinėlę“, jei Jūs ruošiatės pasakoti tėvams apie save ir nesate tikras (-a), kokia bus jų reakcija.
Dabar informacija apie homoseksualumą prieinama visiems. Ar gerai, jei apie tai sužinos jūsų vaikai?
Akivaizdu, jog vaikai apie homoseksualumą žino daug daugiau nei jų tėvai, vien tik dėl savo smalsumo. Remiantis Kinsey instituto (JAV) informacija, homoseksualumas – „tai reiškinys, bendras ne tūkstančiams, o milijonams žmonių nepriklausomai nuo juos skiriančių geografinių, nacionalinių ar ekonominių barjerų“. Daugelis seksologijos autoritetų vienbalsiai tvirtina - apie 10% žmonių homoseksualūs, ir daugelyje šalių homoseksualumas nelaikomas žmogaus psichinės būklės sutrikimu. Daugelis homoseksualų išoriškai niekaip nesiskiria nuo kitų žmonių.
Ar mokytojai - homoseksualai neprimeta savo požiūrio vaikams?
Daugelis tyrimų tvirtina, jog lytinė orientacija susiklosto dar ikimokykliniame amžiuje. Mokytojų - homoseksualų profesionalumas ir kompetencija patvirtinta specialių tyrimų. Įrodyta, kad tėvų vaidmuo formuojant vaikų charakterį ir iš dalies lytinę orientaciją daug svarbesnis. Homoseksualai (ar kaip kitaip juos pavadinti, gėjai) gimsta heteroseksualiose šeimose.
Kaip žmonės išvis tampa homoseksualais?
Daugelis seksologų prisipažįsta, kad mokslas vis dar bejėgis atsakyti į šį klausimą. Bet visi įsitikinę tuo, jog žmonės gimsta biseksualūs, t.y. jiems būdingas tiek homoseksualus, tiek heteroseksualus elgesys. Būtent ankstyvojoje vaikystėje, pirmųjų lytinių išgyvenimų metu ir formuojasi orientacija. Didelį vaidmenį turi ir auklėjimas. Tačiau psichologai įsitikinę, jog žmogaus, pripažinusio savo polinkį tos pačios lyties asmenims, jokiu būdu nereikėtų stengtis „perauklėti“, tai sukels tik psichologinę traumą.
Spaudoje vis pasirodo straipsnių apie tai, kaip homoseksualai tvirkina vaikus, stengiasi palenkti juos vienos lyties santykiams.
Daugiau nei 90% vaikų lytinės prievartos atvejų – vyrai tvirkina mergaitės, o dauguma nusikaltimų prieš berniukus atlikta vyrų, kurie buvo bausti už moterų prievartavimą. Daugelis homoseksualų nejaučia lytinio potraukio vaikams (taip pat, kaip ir daugelis heteroseksualų). Jie visiškai sutinka su tuo, jog vaikai turėtų būti visiškai apsaugoti nuo lytinių nusikaltimų. O „polinkis homoseksualumui“? Daugelis gėjų savo ruožtu ne kartą susiduria su bandymais juos „palenkti į heteroseksualumą“ (tai daro tiek jų draugai, tiek jų tėvai). Niekas negali pakeisti savo orientacijos kažkam paprašius.
Būti homoseksualiu – amoralu?
Dar visai neseniai į šį klausimą buvo atsakinėjama remiantis keletu Biblijos citatų. Dabar, daugelio kultūrologų ir istorikų dėka, tapo aišku, kad ne visus Biblijos tekstus reikėtų traktuoti vienareikšmiškai. Be to, nereikėtų iš šių traktuočių daryti kategoriškų išvadų. Nereikėtų pamiršti, jog dabar daug žymių bažnyčios lyderių pripažįsta žmogaus teisę būti homoseksualiu. Homoseksualams nedraudžiama lankyti bažnyčios. Daugelyje šalių dvasininkai jau laimina vienos lyties poras.
Tikriausiai daugelyje šalių homoseksualus laiko nusikaltėliais, kaltinamus „sodomija“?
Ne, daugelyje Vakarų šalių homoseksualumas nelaikomas nusikaltimu. Lietuvoje homoseksualumas irgi nelaikomas nusikaltimu. Anksčiau, taip vadinami „sodomijos įstatymai“ persekiojo tam tikrus lytinius santykius (per analinę angą). Tada šie įstatymai tikrai veikė prieš gėjus. Tačiau dėl įvairių teisinių ir teisių apsaugos organizacijų spaudimo panašūs įstatymai buvo panaikinti, remiantis tuo, jog valstybei nėra ką veikti savo tautos miegamuosiuose bei riboti dviejų asmenų lytinę elgseną, kuri jiems nekenkia ir praktikuojama intymioje aplinkoje.
Jei vaikas pamatys, kaip du vaikinai ar dvi merginos glamonėjasi ar bučiuojasi, ar nepradės jis galvoti, jog būti homoseksualiu normalu ir ar nepanorės pats tai išbandyti?
Homoseksualai nuolat savo aplinkoje mato besibučiuojančius heteroseksualus, bet dėl to netampa heteroseksualiais.
Plačiau: Atsimink.lt
|
|