Tyrimai: Homoseksualių tėvų vaikai tokie pat kaip ir kiti vaikai
Data: 2009.04.27 11:00
Tema: Komentarai, nuomonės
Tina Fakhrid-Deen buvo dešimties, kai jos motina atsiskleidė ir pasakė jai, kad mama yra lesbietė. „Ji neatrodė, kaip kitos mamos… Ji dirbo statybose ir nenaudojo makiažo“.
Nepaisant, kad Fakhrid-Deen, dabar jau 35-ių, drovėjosi ir buvo erzinama dėl savo mamos, ji užaugo išsilavinusia, įvairiapusiška ir heteroseksualia asmenybe. „Po mano vyro, mano mama yra geriausias draugas“, sako žmona, motina, konsultantė ir mokytoja, gyvenanti namuose South Side Čikagoje.
Amerikoje dar labai daug kur žvelgiama labai susirūpinus į vaikus, kuriuos augina homoseksualūs tėvai. Lapkričio mėnesio rinkimai, kuriuose pralaimėjo tos pačios lyties santuokų šalininkai Kalifornijoje, Floridoje ir Arizonoje, o tai pat, kurie uždraudė įsivaikinimą homoseksualams Arkanzase, - nepaliko abejonių, kad nemažai rinkėjų nepritaria netradicinėms šeimoms. Kartu su abortais, tai išlieka labiausiai išsiskiriančių nuomonių tema.
„Chaotiška kultūra, kuri emociškai suardys vaikus“, taip homoseksualius namų ūkius apibūdina James Dobson iš konservatyvios krikščionių grupės„Focus on the Family“.
Bet nutolkime nuo poliarizuojančios kampanijos retorikos, ką tyrinėtojai žino apie tokius žmones, kaip Fakhrid-Deen? Kaip tokiems vaikam sekasi: geriau ar blogiau, nei tiems, kurių tėvai – heteroseksualūs? Ar jie, kaip tvirtina socialiniai konservatoriai, labiau linkę patirti žalingą poveikį ir sumišimą dėl savo lytiškumo?
Bent 4 milijonai JAV vaikų turi vieną ar abu tėvus, kurie save priskiria homoseksualams, sako Gary Gates iš Williams Institute, UCLA Teisės mokyklos, tačiau ilgalaikių tyrimų vis dar nėra daug.
Sociologai Judith Stacey ir Timothy Biblarz paskelbė 21 tyrimo analizę 2001 metais „American Sociological Review“ leidinyje. Šiuose tyrimuose buvo aptikta, kad apskritai vaikai, kuriuos užaugino homoseksualūs tėvai, nebuvo linkę labiau patirti psichologines problemas, nei vaikai, užaugę įprastuose namuose.
Galiausiai šiuos rezultatus patvirtino ir Amerikos Pediatrų Akademija (American Academy of Pediatrics), Amerikos Medicinos Asociacija (American Medical Association), Amerikos Psichologijos Asociacija (American Psychological Association) bei kitos pagrindinės organizacijos.
Dviejų tėvų namai
Peter Sprigg, „Family Research Council“, konservatyvios organizacijos, viceprezidentas nurodo į dešimtmečiais trukusius tyrimus, kurie stebėjo išsiskyrusių šeimų vaikus. Jis sako, kad įrodymai vienareikšmiškai rodo, kad vaikams geriau dviejų tėvų, heteroseksualiuose namuose.
„Homoseksualiems namams trūksta stabilumo … ir vaikai labiau bus pažeisti visų tų problemų, kurios būdingos nestabiliems namams“.
Socialiniai mokslininkai kelia klausimus apie šių tyrimų metodologijas – argumentuodami, kad sritis yra nauja, imtys yra per mažos ir per daug kintamųjų, kad gautume patikimus duomenis.
Tačiau esminis momentas, kad tyrinėtojų bendruomenė neturi jokių empirinių tyrimų, kurie rodytų žalingą poveikį, sako Stacey iš Niujorko Universiteto. „Mes žinome, kad tėvų lytinė orientacija yra nereikšmingas faktorius. Geri tėvai yra geri tėvai... ir tėvai, kurie gerai sutaria ir yra nuoseklūs vaikų auginime… jų rezultatai geresni, nei tų, kurie nėra tokie“, sakė ji.
Orson Morrison, 35-ių metų klinikinis psichologas, tai pats patyrė augdamas Toronte. Jis priskiria savo tėvui, šukuosenų stilistui, dėl savo pasaulėžiūros, pasirinktos karjeros ir tai, kad jį išvadavo nuo kažkokio „super-raumeningo“ vyro idealo. „Dėka savo tėčio aš galėjau tyrinėti įvairius pomėgius… meną, maisto ruošimą, sodininkystę. Ir tai buvo tikra dovana“, sakė jis. Nepaisant savo susižavėjimu tėčiu, Orson niekuomet neabejojo dėl savo lytiškumo. „Aš esu prisirišęs prie gėjų bendruomenės, … bet manęs niekuomet seksualiai netraukė vyrai“, sakė Morrison, kuris yra vedęs ir turi 2 metukų dukrytę. Morrison sako, kad jis slėpė faktą, kad jo tėvas buvo homoseksualus.
Mokytojo pastaba
Jis prisimena incidentą katalikų mokykloje, kur jo vyresnės sesers mokytojas pasmerkė homoseksualumą, kaip nuodėmę. „Ji pradėjo verkti… ir išaiškėjo, kad mano tėvas buvo gėjus. Ši informacija žaibiškai pasklido po visą mokyklą“, pasakoja Morrison.
Kaip ir Morrison, Fakhrid-Deen taip pat išmoko niekuomet neatsiskleisti. Ir vis tiek, iš jos tyčiojosi.
„Mano mama dėvėdavo statybinį šalmą ir batus, ir būdavo purvina, nes grįždavo iš darbo… ir vaikai sakydavo: „Ar čia tavo tėtis? Ar ji lesbė?“… Būdavo labai nemalonu“. Tik vėliau, kai jau suaugo, ji suprato, kad, kad dauguma paauglių gėdinasi savo tėvų.
Jos motina apie šį skausmą nežinojo. „Deen kovojo su šiuo spaudimu pati“, sakė 55-ių metų Stenovia Jordan. Fakhrid-Deen turėjo savo pačios „atsiskleidimą“, studijuodama Ilinojaus Universitete, kuomet jos „labai religingas“ draugas pasityčiojo iš moteriško studento.
„Tiesiog bibliotekoje aš pradėjau šaukti, „Mano mama yra homoseksuali… ir kuomet tu negerbi jos, tu negerbi ir manęs!“. Tai buvo momentas, kuomet aš jai atleidau… ir tai buvo toks išlaisvinantis jausmas.“
Dabar ji nebijo stoti prieš nieką. Kuomet neseniai studentas pareiškė, kad jis susirūpinęs vaikų tos pačios lyties sąjungose gerbūviu, mokytoja greit sureagavo:
„Aš pasakiau, „Mano mama lesbietė, ir aš manau, kad aš užaugau ir man visai gerai pasisekė“… Pats kvailiausias argumentas, kad homoseksualūs tėvai užaugina homoseksualius vaikus. Jei tai būtų tiesa, heteroseksualiems tėvams užaugtų tik heteroseksualūs vaikai‘.
Nors visuomenė tapo tolerantiškesnė. Politinė aplinka tapo aršesnė, palikdama homoseksualumą vienu iš paskutiniųjų priimtinos diskriminacijos bastionų, sako Fakhrid-Deen.
Paruošė BONNIE MILLER RUBIN
Chicago Tribune
Šaltinis: Miami Herald
|
|