D. Paulauskas: Keturi baisūs lietuviams klausimai apie homoseksualus
Data: 2009.08.10 17:23
Tema: Komentarai, nuomonės
Vis daugiau ir vis karštesnių diskusijų apie homoseksualumą, kurias išprovokavo jau priimtas liūdnai pagarsėjęs Nepilnamečių apsaugos įstatymas. Tokios diskusijos netgi labai naudingos visuomenei – jos šviečia, verčia kritiškai mąstyti, primena apie problemas, kurios iki tol buvo nustumtos į pogrindį ir todėl neva neegzistavo.
Natūralu, kad homoseksualumas pas mus suvokiamas kitaip, bet ne tik todėl, kad mokyklose neegzistuoja lytinis švietimas. Homoseksualumo samprata Lietuvoje formavosi ir vis dar formuojasi konservatyvumo ir klerikalizmo tamsuoliškoje terpėje. Todėl tai, kad diskusijų homoseksualumo tema tik daugėja, kad informacija apie lytiškumą plinta, galime džiaugtis, tikėdamiesi, kad minėtasis įstatymas švietimo nesustabdys.
Skaitydamas interneto komentarus, diskutuodamas su žmonėmis netradicinės seksualinės orientacijos tema, pastebėjau tendenciją – homoseksualams priešiški žmonės vadovaujasi tam tikrais lozungais, kurie trukdo suvokti elementarius dalykus, slypinčius po jų neva geležinėmis tiesomis. Išskyriau keturis klausimus, kurie, anot homoseksualų priešininkų, yra demaskuojantys. Pabandysiu į juos atsakyti.
1.Kodėl homoseksualai reikalauja papildomų, išskirtinių teisių?
Labai dažnai išgirstu šį požiūrį ir visai nenuostabu, kad mums, heteroseksualiems žmonėms, keistai atrodo reikalavimas kažkokių teisių gėjams ir lesbietėms, kadangi mes patys jas turime. Tos teisės yra tokios elementarios ir žmogiškai natūralios (dar sakoma – prigimtinės), kad net neįsivaizduojame, jog kažkas jų gali neturėti. Todėl klaidingai pradedame manyti, jog homoseksualai reikalauja dar ir išskirtinių teisių sau.
Homoseksualai, reikalaudami „savo teisių“, nesiremia jokiais kitais dokumentais, kaip tik žmogaus teisių, kurios, kaip prigimtinė vertybė ir kaip žmogiškumo įstatymas, galioja visiems iki vieno. Minėti dokumentai - tai ir Europos žmogaus teisių konvencija ir Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, ir daugelis kitų Europos Sąjungos nutarimų, o taip pat ir LR Konstitucija bei kiti teisės aktai. Tad manyti, jog homoseksualai reikalauja papildomų teisių – klaidinga, nebent pačias žmogaus teises laikytume išskirtinėmis ar skirtas tik privilegijuotiems žmonėms.
Kokios tos „išskirtinės“ teisės, kurių neturi gėjai ir lesbietės, bet turi heteroseksualai? Nuo pačių paprasčiausių – teisė į santuoką, teisė lankyti sutuoktinį ligoninėje ir gauti informaciją apie jo sveikatos būklę, paveldėti bendrai užgyventą turtą. Iki bendražmogiškų teisių – nebūti diskriminuojamam, gyventi orų ir atvirą, o ne „dvigubą“ gyvenimą, nebūti įžeidinėjamam ir žeminamam dėl seksualinės orientacijos ir t.t.
Tad akivaizdu, kad homoseksualai reikalauja ne išskirtinių, bet įprastų žmogaus teisių, todėl tos teisės turi būti užtikrintos, nes jie yra tokie pat žmonės, kaip ir visi kiti – lygūs tarpusavyje. O jei laikysime, jog žmogaus teisės yra prigimtinės, tai galima sakyti, kad homoseksualai reikalauja ne žmogaus teisių (nes jas turi iš prigimties), bet tiesiog jų apsaugos.
Visas straipsnis: LRytas.lt
|
|