Laiškas tėvams
Data: 2005.07.02 22:36
Tema: Kita informacija
LAIŠKAS TĖVAMS
Thomas (20 m.) pasakoja apie savo coming - out'ą
Mielieji mano mama ir tėte! Aš noriu kai ką labai svarbaus apie save jums papasakot: esu gėjus, homoseksualas.
Tai reiškia:
Aš myliu vyrus - ne moteris
Aš noriu savo gyvenima praleisti su vaikinu - ne su mergina
Jūs turėsite žentą - ne marčią
Tai taip pat reškia, kad turbūt aš neturėsiu vaikų.
Aš suprantu, kad dabar jums pasaulis griūna.
Jūsų mintis aš galiu tik nuspėti. Jūs turbūt galvojate:
Ką mes padarėme ne taip?
Atsakymas aiškus: nieko. Jūs nepadarėte nieko tokio, dėl ko aš esu gėjus. Aš taip pat ne. Aš ne pats tai pasirinkau. Mane pasirinko. Ar žmogus taps homoseksualiu ar ne, greičiausiai priklauso nuo genų. Genai lemia ar aš būsiu blondinas ar tamsiaplaukis, žemas ar aukštas; jie nulemia taip pat ar būsiu aš gėjus ar heteroseksualus. Homoseksualumas nėra jokia liga, joks psichikos sutrikimas. Tai tiesiog žmogaus seksualumo rūšis, būdinga maždaug dešimčiai procentų visų vyrų ir moterų - visų laikų, visų šalių ir kultūrų, kiekvienoj visuomenėj. Yra gėjai darbininkai, gydytojai, astronautai. James Dean buvo gėjus, Guido Westerwelle iš FDP yra gėjus ir Inge Meysel, „Tautų motina“, neseniai prisipažino ęsanti lesbietė.
Mūsų krašte taip pat pilna gėju: pavyzdžiui 5 iš 40 vaikinų, su kuriais aš lankiau Gimnazija, yra gėjai. Jų tarpe ir aš.
Kodėl tu su mumis taip elgiesi? Ar tai yra padėka už viską, ką mes dėl taves padarėme?
O ką aš turiu daryti? Vesti, vaikus atvest į pasaulį ir gyventi su didžiuliu melu? Taip aš griaučiau ne tik savo, bet ir mano žmonos bei vaikų gyvenimą. Aš taip negaliu. Taip aš niekada nebūsiu laimingas. Man reikia žmogaus, kurį aš mylėčiau, ir kuris mane mylėtų. Ir tai gali būti tik vyras. Aš nenoriu jūsų įžeisti, įskaudinti ar kaip nors kitaip provokuoti.Aš nepasirinkau pats šito kelio - bet turiu taip gyventi.
Ar tu tuo tikras? Ar tai nėra kažkokia laikina fazė tavo gyvenime?
Aš esu tikras; žinojau tai daug seniau nei pirmą kartą turėjau santykių su vaikinu. Aš tai žinau jau daugybę metų, vėliausiai nuo paauglystės: aš myliu vyrus. Esu tuo kaip niekuo kitu tikras.
Ar tu suvoki, ką tu pats su savim darai?
Įprasti prietarai: visuomenė atstums mane, aš susirgsiu AIDS ir mirsiu vienišas. Tai kad gėjai diskriminuojami aš nieko negaliu pakeist. Turiu su tuo susitaikyt. O AIDS nėra gėjų liga: ja gali susirgti bet kas, praktikuojantis nesaugius lytinius santykius - tiek gėjus, tiek heteroseksualas.
Kas apie tai jau žino?
Mano geriausi draugai, tame tarpe Birgit, Anja, Uschi ir keletas kitų. Birgit aš papasakojau pirmai dar šių metų birželį. Aš buvau nelaimingai įsimylėjęs vieną studentą ir nenorėjau to laikyti toliau užgniaužęs savyje. Man reikėjo pasipasakot, kažkuo pasitikėt. Birgit dažnai teigiamai atsiliepdavo apie gėjus, nes turi ne vieną tokį draugą. Todėl aš žinojau, kad ji mane supras ir nepasmerks, jei aš jai atskleisiu savo slapčiausius jausmus. Taip ir buvo. Kiti lygiai taip pat teigiamai tai priėmė. Tai leidžia man tikėtis, kad mano karta padarė didelį žingsnį į priekį.
Kodėl tu mums tai sakai tik dabar?
Mes niekada nesame rimtai kalbėję apie meilę ir seksą. Man, kaip ir beveik kiekvienam vaikui, buvo sunku su tėvais šita tema kalbėti. Be to aš nežinojau jūsų požiūrio į gėjus. Jūs turbūt iki šiol galvojote: o kodėl mums tai turi rūpėt? Jūs niekada tarpusavyje šita tema nesikalbėdavot, taigi žinote tik paplitusius prietarus. Aš turėjau ir iki šiol dar turiu didelę baimę, kad jūs galite nuo manęs nusigręžti. Tai mažiausiai, ko trokštu. Bet kažkada aš turėjau jums pasakyti. Man jau buvo gana šito slėpynių žaidimo; amžinas tylėjimas, amžinas išsisukinėjimas, amžinas melas, jūsų amžini kamantinėjimai apie mano drauges: „susitiksi šiandien vėl su Birgit?“
Mes tavęs daugiau nebeatpažįstame!
Aš esu toks pat kaip prieš tai, kaip prieš penkias minutes. Aš nepasikeičiau. Tiesiog jūs sužinojote šiek tiek daugiau apie mane.
Ką mes turime dabar daryti? Kaip mums reaguoti?
Susiraskite informacijos ir įsigilinkite. Yra daugybė knygų ir straipsniu šia tema. Į svarbiausius klausimus, kurie jums galėjo kilti, aš jau pabandžiau atsakyti. Jei jus kažkas dar neramina - tai klauskite. Nesivaržykite. Permastykite viską neskubėdami. Man pačiam prireikė metų, kol galėjau pats sau tvirtai pripažint: „esu homoseksualus“. Jūs turite tam laiko tiek, kiek jums prireiks.
Aš myliu jus ir man reikia jūsų
Jūsų Thomas
pagal www.dbna.de
|
|