„Kokių teisių jiems dar reikia?“
Data: 2013.07.16 09:08
Tema: Kita informacija


Šį klausimą labai dažnai tenka išgirsti, diskutuojant apie vienos lyties santuokų ar partnerysčių įteisinimą. Nuolat kartojamas šabloniškas melas - esą visi teisinės nelygybės klausimai išsprendžiami pas notarą, sutartimis, įgaliojimais ir testamentais. Tad iš diskusijų šiuo klausimu kartais galima susidaryti įspūdį, kad homoseksualiems žmonėms trūksta tik vestuvinių suknelių, gražios ceremonijos ar antspaudo pase.

Šis straipsnis parašytas tam, kad diskusijose apie homoseksualių žmonių teisę į santuoką atsirastų daugiau teisinių, nei emocinių argumentų. Toliau pateikti konkretūs teisinės nelygybės atvejai, kurių sugyventiniai negali išspręsti jokiomis sutartimis, įgaliojimais ar kitomis jiems prieinamomis teisinėmis priemonėmis.

1. Bendras gyvenimas
Esminė teisinės nelygybės priežastis yra ta, kad įstatymai tos pačios lyties poroms neleidžia registruoti santuoką ar partnerystę. Nepripažindama homoseksualių porų šeimomis, valstybė tuo pačiu negina jų taip, kaip yra ginamos heteroseksualios poros.

Pripažindama šeimą vertybe, valstybė stengiasi šalinti kliūtis, trukdančias šeimos gyvenimui. Pavyzdžiui, užsienietis, sudaręs santuoką su lietuve, gali gauti leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Homoseksualus žmogus, norintis pasilikti gyventi Lietuvoje su savo antrąja puse, leidimo turės siekti aplinkiniais keliais - steigdamas fiktyvią įmonę ar studijuodamas. Skiriasi ir laikas, kurį teks laukti pilietybės suteikimo - sutuoktinis įgyja pilietybę po 7 metų gyvenimo Lietuvoje, sugyventinis - po 10 metų.

Kai darbuotojas perkeliamas dirbti į kitoje vietovėje esantį darbą, jo sutuoktiniui, vykstančiam gyventi kartu, mokami kelionpinigiai. Į užsienį perkelto dirbti valstybės tarnautojo arba kario kartu gyvenantis sutuoktinis, jei jis nedirba, draudžiamas socialiniu draudimu iš valstybės lėšų.

Turtas, sutuoktinių užgyventas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tai reiškia, kad joje nėra konkrečių sutuoktiniams priklausančių turto dalių. Nutraukiant santuoką teismas šią nuosavybę padalina po lygiai, tačiau, atsižvelgdamas į kiekvieno sutuoktinio materialinę padėtį, auginamų vaikų skaičių bei kitas aplinkybes, gali nesilaikyti lygių dalių principo.

Sugyventiniai gali įsigyti ir valdyti turtą kaip bendrasavininkiai, tačiau toks turtas bus jų dalinė nuosavybė, kurioje kiekvieno sugyventinio dalis yra griežtai apibrėžta. Jei, pavyzdžiui, bendru sutarimu Jonas dirbs, o Petras prižiūrės namus, Jonas bus praktiškai viso užgyvento turto savininkas.

Žinoma, sugyventinis gali perleisti dalį turto kitam dovanojimo sutartimi, bet tada dovanos gavėjas privalės susimokėti gyventojų pajamų mokestį. Asmuo, gavęs dovaną iš savo sutuoktinio, šio mokesčio nemoka.

Jei sutuoktiniai nori užsiimti šeimos verslu, jie abu gali dirbti pagal vieno iš jų verslo liudijimą, kuriame bus įrašytas ir kitas sutuoktinis. Tai labai praktiškas sprendimas - abu sutuoktiniai galės užsiimti šeimos verslu be jokių papildomų dokumentų. Sugyventiniams šis kelias neprieinamas - jiems tenka išsiimti atskirus verslo liudijimus. Taip dirbtinai suskaidžius paprastą šeimos verslą atsiranda prielaidos neteisingam jo apmokestinimui.

Net ir nuomodami būstą sutuoktiniai turi privilegijų - pavyzdžiui, sutuoktinio apgyvendinimui nuomojamoje patalpoje nereikalingas savininko sutikimas.

Skyrybų atveju įstatymai gina socialiai pažeidžiamą sutuoktinį - jam, esant reikalui, gali būti priteista ne tik didesnė bendro turto dalis, bet ir teisė naudotis būstu bei išlaikymas.

2. Susidūrimas su teisėsauga
Niekas iš mūsų nėra apdraustas nuo susidūrimo su teisėsauga - nei kaip liudininkas, nei kaip nukentėjęs žmogus ar kaltinamasis. Baudžiamojoje teisėje sutuoktiniai taip pat traktuojami skirtingai, nei kiti asmenys.

Pavyzdžiui, apie asmens suėmimą gali būti pranešama tik vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių ar artimųjų giminaičių. Praktikoje tai reiškia, kad jei Petro sugyventinis bus suimtas, Petras negalės gauti jokios informacijos nei apie jo buvimo vietą, nei apie jam iškeltus kaltinimus ar teismo datą.

Jei įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis arba nukentėjusysis yra neveiksnus (pavyzdžiui, yra be sąmonės arba serga psichikos liga), sutuoktinis automatiškai tampa atstovu pagal įstatymą. Jis turi teisę dalyvauti atliekant proceso veiksmus (pavyzdžiui, apklausoje, akistatoje ar atpažinime), kuriuose dalyvauja jo sutuoktinis, ir padėti šiam pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis.

Ką tokiu atveju gali daryti sugyventiniai? Įstatymas, tiesa, leidžia paskirti atstovą pagal įgaliojimą, bet tai gali būti tik advokatas (ypatingais atvejais - bet kuris aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo). Tačiau problemos tai vis viena neišsprendžia - paskirti savo įgaliotąjį atstovą gali tik veiksnus asmuo.

Civiliniame procese sutuoktinio, kaip atstovo pagal įstatymą, teisės yra dar platesnės. Jis gali atstovaujamojo vardu atlikti visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamajam, išskyrus kai kurias įstatymuose numatytas išimtis.

Sutuoktiniui leidžiama neliudyti prieš sutuoktinį; jis nebaudžiamas, jei nepraneša apie sutuoktinio padarytą nusikaltimą, slepia sutuoktinį nuo teisėsaugos arba padeda sunaikinti nusikaltimo įkalčius. Tačiau jei taip pasielgs sugyventinis, jam gali būti iškelta baudžiamoji byla už nusikaltimo slėpimą.

Įkalinimo įstaigoje nuteistiesiems yra leidžiami ilgalaikiai pasimatymai su sutuoktiniais. Be to, nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susirašinėjimas draudžiamas.

Nukentėjusiajam ir liudytojui gali būti taikomas anonimiškumas, jei gresia realus pavojus jo sutuoktiniui. Jei anoniminio liudytojo atvykimas į teismą sukeltų pavojų jo sutuoktinio gyvybei, sveikatai ar laisvei, leidžiama jo nekviesti į teismą. Tokiu atveju teisme bus pateikti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Sugyventinio saugumas įstatymų nėra užtikrinamas.

Liudytojui, kaltinamajam, nukentėjusiajam ar kitam asmeniui leidžiama nedalyvauti baudžiamajame procese dėl sutuoktinio mirties ar sunkios ligos. Sugyventinis, dėl tos pačios priežasties nutaręs neatvykti į teismą ar apklausą, gali būti atvesdintas prievarta.

3. Sugyventinio liga
Darbuotojas, slaugantis sergantį sutuoktinį, turi teisę gauti nemokamų atostogų tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga, bei gauti socialinę pašalpą. Kai mažinamas įmonės darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti turi tie, kas prižiūri neįgalų ar nedarbingą sutuoktinį.

Jei žmogus dėl ligos ar traumos nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, jo tėvai, vaikai ar sutuoktinis gali kreiptis į teismą dėl neveiksnumo pripažinimo. Sugyventinis tokios galimybės neturi. Kadangi tokio tipo byloje gali dalyvauti tik neveiksnus asmuo ir jo šeimos nariai, sugyventinis gali likti neinformuotas apie bylą ir jos baigtį. Teismui pripažinus asmenį neveiksniu, vietinė globos ir rūpybos institucija pateikia teismui rekomendacijas dėl globos paskyrimo ir globėjo kandidatūros. Kadangi globos ir rūpybos institucija gali nieko nežinoti apie sugyventinio egzistavimą, jo, kaip „pašalinio“ asmens, galimybės tapti gyvenimo draugo globėju yra menkos.

4. Sugyventinio mirtis
Artimo žmogaus mirtis - didelis sukrėtimas. Atsižvelgdami į tai, įstatymai našliui leidžia atidėti kai kurių prievolių vykdymą. Pavyzdžiui, karo prievolininkas, kurio sutuoktinis mirė, gali laiku neprisistatyti į šaukimo punktą, privalomosios karo tarnybos atlikimo vietą ar Karo prievolės administravimo tarnybą.

Darbdavys taip pat privalo skirti nemokamų atostogų darbuotojo sutuoktinio laidotuvėms. Kariui sutuoktinio mirties atveju skiriamos 7 dienų atostogos. Už šias dienas jam mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.

Jei mirusiojo sutuoktinis yra pensijinio amžiaus, jis tam tikrais atvejais turi teisę gauti našlio pensiją.

Sutuoktiniai yra įpėdiniai pagal įstatymą. Tai reiškia, kad paveldėjimui nebūtinas joks testamentas.
Sugyventiniai turtą gali užrašyti testamentu. Šis būdas turi trūkumų:
- testamento, jei jis nebuvo perduotas saugoti notarui, teisėtumas neretai užginčijamas teisme. Pavyzdžiui, giminaičiai gali teigti, kad testamentas sudarytas mirusiajam sunkiai sergant arba piktnaudžiaujant alkoholiu ir dėl to nesuvokiant savo veiksmų reikšmės; kad testamentas sudarytas per klaidą; kad buvo pasinaudota apgaule, smurtu, ekonominiu spaudimu ar grasinimu. Savo ruožtu, sugyventinis gali ginčyti testamentą tik vieninteliu atveju - kai jis pats yra paminėtas testamente. Akivaizdu, kad įstatymai sugyventiniui palieka neproporcingai mažas galimybes ginti savo interesus nuo kitų paveldėtojų.
- jei nėra įpėdinių pagal įstatymą, o testamentu palikta tiktai dalis palikėjo turto, tai likusioji dalis pereina valstybei.
- paveldint pagal testamentą mirusiojo tėvai gali prisiteisti pusę paveldėto turto kaip privalomąją palikimo dalį. Jei pagal testamentą paveldi sutuoktinis, tėvai gali pretenduoti tik į ketvirtadalį turto.

Net ir sėkmingai priėmus sugyventinio palikimą, problemos nesibaigia - įpėdinis (jei jis nėra sutuoktinis arba giminaitis) privalės sumokėti paveldimo turto mokestį. Pavyzdžiui, jei pensininkas paveldės pagal testamentą savo sugyventinio butą, kainuojantį 200 tūkst. Lt, jis turės sumokėti valstybei 10 tūkst. Lt mokesčio. Realiai tai reikš, kad jis bus priverstas kraustytis iš buto, kuriame jiedu gyveno kartu.

Be to, sutuoktiniams suteikiama išskirtinė teisė sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą. Skirtingai nei du atskiri testamentai, šis yra vientisas aktas, kuriuo abu sutuoktiniai užrašo vienas kitam visą savo turtą. Jame taip pat galima nurodyti įpėdinį, kuris paveldės turtą mirus abiems sutuoktiniams.

Jei asmuo mirė dėl kieno nors kaltės (buvo nužudytas, sužalotas eismo įvykyje, žuvo darbe ir pan.), jo sutuoktinis turi teisę pateikti civilinį ieškinį kaltininkui dėl žalos atlyginimo. Sugyventinis šios teisės neturi.

5. Kaip panaikinti teisinę nelygybę?
Turbūt visi sutiksime, kad įstatymuose nustatytos sutuoktinių teisės ir pareigos didžiąja dalimi kyla iš natūralių jų bendro gyvenimo poreikių ir ypatumų. Pavyzdžiui, sutuoktinių vedamas bendras ūkis padaro šeimą vienu ekonominiu vienetu, todėl jų dovanojamas ar paveldimas turtas neapmokestinamas. Glaudūs pasitikėjimo ir atsakomybės santykiai, siejantys sutuoktinius, yra rimta priežastis leisti jiems atstovauti vienas kitą.

Tačiau nėra teisinga tai, kad homoseksualūs sugyventiniai, kurių faktiniai santykiai gali būti tokio pat pobūdžio, kaip ir sutuoktinių, įstatymų laikomi visiškai svetimais žmonėmis.

Kol nėra jokio būdo formaliai įregistruoti homoseksualių porų santykius, nelygybės problemos išspręsti neįmanoma - valstybė negali žinoti, koks ryšys sieja kartu gyvenančius tos pačios lyties žmones. Vargu ar studentas, gyvenantis bendrabutyje, norėtų, kad jo kambariokas taptų įpėdiniu pagal įstatymą arba imtų reikšti teises į kartu užgyventą turtą. Tad nelygybės panaikinimui tėra du keliai - vienos lyties santuokų ar partnerysčių įteisinimas.

Registruotos partnerystės istoriškai atsirado kaip kompromisinis sprendimas. Iš vienos pusės, jos suteikdavo homoseksualioms poroms bent dalį teisių, kuriomis naudojasi sutuoktiniai; iš kitos pusės - konservatyviau nusiteikusiems žmonėms jos atrodė mažesnis blogis, nei vienos lyties santuokos, ir sukeldavo mažesnį politinį pasipriešinimą.

Tačiau partnerystės institutas, nepaisant jo išorinio patrauklumo, turi ir savo minusų. Tam, kad prilyginti partnerius sutuoktiniams, tektų ne tik priimti partnerystės sudarymą reguliuojančius teisės aktus, bet ir taisyti daugybę galiojančių įstatymų, kurie nustato ypatingą sutuoktinių statusą. Tokios partnerystės greičiausiai nebus pripažįstamos daugelyje pasaulio valstybių.

Santuoka - ne tik dvi cukrinės figūrėlės ant vestuvinio torto. Tai svarbus teisių rinkinys, kurį nusipelno turėti visos poros. Tikiuosi, šis straipsnis bus naudingas diskusijų apie vienalyčių partnerysčių poreikį metu. O jų tikrai kils - juk artėja Baltic Pride renginiai. Pasinaudokite šiuo įvykiu ir argumentuotai padiskutuokite svarbiomis temomis su savo draugais ir artimaisiais.

Straipsnio autorius - Ruslanas Ditkevičius





Šis straipsnis yra Visuomeninė Lietuvos
LGBT+ svetainė
https://www.gayline.lt

Šio straipsnio URL:
https://www.gayline.lt/article.php?sid=7772