KAIP JĮ UŽMIRŠTI ?
Data: 2002.05.25 21:57
Tema: Kita informacija
Egzistuoja tema, kuri jaudina mus visus. Tai nelaiminga meilė.
“Kiauras naktis aš mastau apie Jį. Aš vis dar Jį myliu. Ką man daryti? Visi pataria Jį užmiršti. Bet, deja, man tai nepavyksta”
Ir nepavyks, bent jau artimiausiu metu. Jūs mylėjote vienas kitą, praleidote drauge daug laiko - viskas buvo taip nuostabu. Patys gražiausi prisiminimai susiję su tuo žmogumi, o dabar šliejasi ir patys karčiausi. Tai nejaugi tu manai, kad imsi ir taip lengvai Jį užmirši. Žinoma ne! Ir kuo labiau mėginsi save įtikinėti, kad turi Jį užmiršti, tuo sunkiau tai pavyks padaryti. Užmiršti jūsų meilę tau vargiai pavyks, bet pakeisti savo santykį į nutrūkusią meilę - tavo jėgoms.
Nagi, pamėginkime, šioje istorijoje, rasti teigiamus momentus. Pradžiai noriu tave pasveikinti: tu tai patyrei! Tau pavyko patirti tą jausmą, apie kurį rašomos knygos, sukami filmai, apie tai pasakojama senatvėje. Begalinė laimė ir neišvengiamas skausmas ją prarandant, viltis ir nusivylimai, džiaugsmas ir liūdesys. Vieno nebūna be kito - čia ir yra gyvenimo pilnatvė, argi ne taip? Patirti šiuos jausmus žymiai prasmingiau negu nepatirti visiškai nieko.
Su tavim tai nutiko, tu mylėjai ir buvai mylimas, dabar tu žinai kas tai yra ir kaip tai nutinka. Tai reiškia, kad jau turi patirties. Šis patyrimas tau nepaprastai pravers. Čia kalbu ne tiek apie praktinę, kiek apie emocinę patirtį. Jausmų tobulėjimas. Būtent jį - nelaimingos meilės išgyvenimą, patiria beveik visi ir, tam tikra prasme, prie šio patyrimo įpranta. Neabejodami galime pasakyti, kad, ateityje, taip stipriai tu jau nebesikankinsi. Organizmas jau mokės pats save gelbėti ir ginti.
Bet dabar tau blogai.
“Aš apskritai nesuprantu, kodėl aš gyvenu, jokios gyvenimo prasmės, viskas be tikslo, be siekio, be aistros. Viskas netikra ir man blogai. Visi vyrai man lyg ne žmonės, visas pasaulis purvinai pilkas, niekas nedžiugina ir man niekaip neišsikapstyti iš šios slegiančios būsenos”.
Na tebūnie visas tave supantis pasaulis yra pilkas. Tebūnie. Bet tu puikiai supranti, kad čia tik laikina, na juk negali būti, kad tai tęsis amžinai. Leisk dabar išsikeroti liūdesiui. Būk liūdnas, leisk sau sielvartauti. Nereikia dirbtinai savęs linksminti ir blaškyti. Panerk į tą liūdesio jūrą ir neužilgo pajusi, kad pasiekei dugną. Nuo to dugno tau ir teks atsispirti!
Kaip? Kada? Tiksliai nepasakysiu. Gal praeis mėnuo, gal du, gal prabėgs metai. Bet ateis ta akimirka, kai pajusi ne tik norą atsispirti, bet ir rasi jėgų šiam žingsniui žengti.
Nors tu dabar vienišo laivo kapitonas, bet pabandyk susirasti kuo daugiai naudos iš susidariusios situacijos. Gana didelis tavo pliusas - marios laisvo laiko. Jis pasitraukė ir dabar tu gali užsiimti kitais pomėgiais, kuriuos buvai apleidęs. Prisimink senus draugus, naujai atsigręžk į savo darbus, o gal tau pavyks sukurpti eilėraštį ar nupiešti paveikslą. Dauguma didžiųjų dailės ir meno kūrinių buvo kuriami būtent kančios akimirkomis. Prisiminkite V.Šekspyro sonetus, pasiklausykite Bethoveno “Mėnesienos sonatos”, peržvelkite Mikelandželo skulptūras - tai meilės sodo karčiojo medžio vaisiai.
Tau seniai ne 17-ka ir šie patarimai tau nereikalingi? Bet galimybių jėgoms ir energijai nukreipti yra daug. Gal tu ruošeisi lankyti treniruoklių salę, ar turėjai planų pramokti italų kalbos? Pats laikas pradėti tuo užsiimti. Tu netik nukreipsi save nuo depresyvios nuotaikos bet ir pramoksi naujų dalykų - savo vertei pridėsi balą. Pasitikintį ir patenkintą savimi vyriškį, kiti vyrai mato iš tolo. Patikėk, tai ne kartą patikrinta ir įrodyta!
“Naujuosius pažystamus aš nuolat lyginu su savo buvusiuoju. Visada laimi Jis”.
Pasakysiu banalybę, bet toji banalybė visuomet yra teisi: reikia laiko. Tu dar nesugebi objektyviai įvertinti kitų, tave supančių vyriškų. Labai gerai ir ryškiai atsimeni savo mylimąjį. Jo idealizuotas švytėjimas nustelbia viską aplink. Todėl po išsiskyrimo psichologai visuomet pataria neskubėti ieškoti naujo draugo. Tu ne tik nepasiruošęs objektyviai įvertinti naująjį draugą, bet ir net tavo bandymas užmegzti naują ryšį bus nesėkmingas, nes nelaimingas žmogus nevalingai sukuria neigiamą aurą.
Baigdamas, priminsiu tau žodžius įspaustus karaliaus Saliamono žiede: “Ir tai praeis”.
Visiems teko iškęsti panašius dalykus ir tikriausiai būtu skaudu, jeigu jų mes nebūtume patyrę.
Bet jeigu aš tau ir dabar nepadėjau, tuomet būtinai užsuk į psichologo kabinetą. Neišdrįsi būti atviras - princo vardą pakeisk merginos vardu, bet su psichologu drauge aptarsi ir tikrai rasi keliuką, kuris vedą į šviesą.
Pagal e Start
|
|